smilus reikšmė

Kas yra smilus? smilùs, -ì adj. (4) Rtr, NdŽ; L 1. Q361, MitI391, Kos36, Š, Snt, Grš, VšR, Škn mėgstantis gardėsius, smalstus, smailus, stalgus: Po kąsnį, po kąsnį – ir suėda smilì gaspadinė mėsą Jrb. Kiaulė labai smilì – jos nuo bulvių negali atginti Skrd. Tai smilì avis – eina ir eina į javus Plv. Mūs katės labai smìlios – nuo jų nieko nepaslėpsi Mrj. Blusa, bluselė, smilus paukštelis, surbia kraujelį auštant aušrelei N19. Smilus kaip lokys ant medaus LTR(Rs). 2. kuris labai viskuo domisi, viską nori žinoti, smalsus: Smilūs žmonės veržėsi į priekį, kad aiškiau matytų rš. smilù n. NdŽ: Smilu yra patirti Vd. ║ įdėmus, skvarbus: Tarnas smiliomis akimis žiūrėjo į mane rš. smiliaĩ adv. NdŽ: Jis žiūri taip smiliai, tartum pirmą kartą ją išvydęs rš. 3. Skrd landus: Šitas mūsų vaikas tai ir smilus – visur jis kiša savo nosį Klvr. Senė katė toki smilì Jd. Aš visados buvau smilus ir visados pirmas visur lindau V.Piet. 4. turintis didelį palinkimą į ką, geidžiantis ko: Šis buvo labai smilùs krūtį žįst Skr. Esu smilus žinoti Vd. Aš mano tėvelio geriausias sūnus: prie darbo rambus, prie mergų smilus LTR(Plv). smiliaĩ adv.: Tai vaikas smiliaĩ žiūro į uogas Prn.