sterblė reikšmė

Kas yra sterblė? sterblė̃ sf. (4) K, Rtr, Š, KŽ, (3) Dglš, ster̃blė (2) 1. Lex76, KlG151, Sut, N, M, L, DŽ, NdŽ sijono, marškinių priekio ar prijuostės apatinė dalis, suimta į ranką, skreitas: Sterblė̃m bulbių prisnešioja moteros Mrc. Turėk ster̃blę – duosiu obuolių Paį. Laikyk ster̃blę – įpilsiu riešutų Alk. Užėjau gūžtą, tai kiaušinius sterblė̃j parsinešiau Slv. Sterblè, kaše sunešti mano akmenai Drs. Bobutė sėdi su pilna sterblè sviesto ir sūrių (ps.) LKT331(Mlt). Pavasarį sterblė̃j pašarą nešioja Sdk. Semia sterblėmis smiltis BsMtI33. | prk.: Kas žemei sterblę atveria penėt mus ir rėdyt? brš. ^ Vaikai – kol sterblėj laikai, o kai paleidi iš sterblės – nesugauni kaip varlės LTR(Šmn). 2. DŽ, Kpč į skreitą telpantis kiekis: Atneša sterblẽlę dorelių JD885. Su sterblè pelenų lauks [nedorėlio] kieme Jd. Atsinešė pilną stérblę [obuolių] OG236. 3. NdŽ vieta ant sėdinčio kelių: Kūdikį ant sterblės imti N. Vaikų pilną ster̃blę apsisodino Ad. Vienas vaikas ant rankų, kitas sterblė̃j Dkš. Vaikų neturia, tai katės an sterblė̃s Ob. Netoli jo sėdi ant akmenų krūvos Noreika ir, pasidėjęs krepšį sterblėj, kemša sau pypkę V.Krėv. Ji tau sakys, kad pavalgęs į jos ster̃blę galvą padėtai ir perpietę persnaustai Sch162. Žiba kaip skaisti saulelė gimdyvės sterblėje Mž199. Ir Jozefas ėmė juos nug jo sterblės BB1Moz48,12. ^ Anta ster̃blės vaikas sėdi (turį kūdikį) – kur dėsies Drsk. 4. SD135 drabužio apačios kraštas, pažemys: Kraštas rūbo, sterblė SD112. Sermėgos sterblė̃ KII372. Tesi kaip sterblė̃ supurvinta DP369. Ir palytėjo sterblės rūbo jo VlnE127. Neims žmogus moteries tėvo savo ir neatadengs sterblės (dangalo) tėvo savo Ch5Moz22,30. ║ ilgesnis skvernas, pala: Kuzijakas su sterblùtėmis KII336. 5. DŽ, NdŽ anat. kai kurių žinduolių maišelis papilvėje, kur nešiojami ir auginami jaunikliai (marsupium): Kengūros papilvė pridengta savotiška odos raukšle, kurią vadiname sterble E. 6. NdŽ stogo išsikišimas. ◊ į ster̃blę dė́ti (sudė́ti) rankàs nieko neveikti: Broliai, minau nedėkit rankas į sterblę, bet prociavokitės LC1879,47. Neįmano kit nieko daryti, kaip tikt rankas į sterblę sudėjęs dejuoti! Kel1881,139. į ster̃blę kìšti lepinti: Kìšk kìšk sūnelį į ster̃blę – a jis nenueis padaukais! KzR. iš sterblė̃s iškrìsti gimti: Vaikas iš sterblė̃s ìškremta – kiek vargo Krš. iš (kokios) sterblė̃s iškrìtęs apie besididžiuojantį, save keliantį paprastą žmogų: Tegu žino, kas esanti, iš kokios sterblė̃s iškrìtusi Krš. Pasiutęs garbingumas! Tokie pat iš būrų sterblės iškritę kaip ir Dovis Plonis I.Simon. Iš tokios sterblė̃s iškrìtusi, kur tau būs gera Krš. paláida sterblè patvirkusi: Našlė Pumputienė jau seniai esanti žinoma savo palaida sterble rš. ster̃blę įsikándęs visai mažas: Aš ją pažinojau, kai dar bėgiojo ster̃blę įsikándus Br. sterblè nèšti elgetauti:jūs (jūsų), karzūnai, sterblè nešdamà neišpenėsiu Prng. ster̃blę prikráuti vaiką parūpinti: Palauk, prikraũs tau ster̃blę, tai žinosi Plv. su pìlna sterblè nėščia: Sako, kad ji tėviškėn neparvažiuodavo, nes buvo jau su pilna sterble rš.

sterblė sinonimai

Ką reiškia žodis sterblės? Visi terminai iš raidės S.