strypas reikšmė
Kas yra strypas? strỹpas sm. (2) DŽ, NdŽ, (4) NdŽ, KŽ, strýpas (1) NdŽ; Ser 1. Skd, Brs, Mžk, Kl, End, Lk, Šll, Up pagalys, patogus mesti į ką, strampas: Sviesk strỹpą į šunį J. Laidyk į obelį strỹpą, tai obaliai nubirs J. Pasiimk strỹpą nū šunų apsiginti Lkv. Visokių strypų primėtyta Erž. Kad pradėjo mušties, svaidyties su strypais! Vkš. Kad drožė jam strypu par galvą! Rs. Su strypu veidą jo pažeidęs A1883,199. Išsilaužė strypą iš tvoros ir ėmė aplink vaikus vaikštinėti LzP. Aš šunelius nulenksiu, strỹpų glėbį pririnksiu JD967. Par laukelį strỹpais išlaidysiu JD1552. Į svirnelį par kiemelį strypẽliais išleidau JD252. ^ O sendvariškiai nulydėjo jį žodžiais kaip strypais Žem. Uošvienė su savo marčia nesugyvena: žodžiais kaip strỹpais svaidos Vkš. Nepadailina žodelio, mauna kaip su strỹpais Rdn. Mėto žodžius kaip strypùs Šl. Laido žodžiais kaip šunį strỹpais Krkl. Stačiūkė, kaip su strỹpais duoda (šiurkščiai atsikerta) Rdn. Kaip strypaĩs svaidomas (greitai) eina KŽ. Avižos kaip strypai – gal voveris mušti Plt. Sustyrau į strỹpą, kojos kaip pagaliai Krš. Strypas vis pri šunies gul S.Dauk. Norint šunį užgauti, gal strypą rasti ž. Nemesk strypo pirm šunų LTR(Vdk). Strypas leka šunien linkon VP42. Nepraejęs šunų, strýpų neišmėtliokias Kv. Neišlaidyk strypų, šunų nepraejęs Erž. Be laiko strypus neišlaidyk S.Dauk. Neišlaidykias strypus – pačiam reiks surinkti Plt. Nelaidyk strypų kitam, kad pačiam nekliūtų Ms. Tolie strypo nesviesk – strypas pačiam atlėks Šts. Neišsilaidyk strỹpų numie neparejęs (neišsikalbinėk ko) Krš. Leisk strypą į šunį – kliūs į daktarą (daug daktarų) Plt. Nei strỹpai, nei obulai (nieko nebėra) Slnt. 2. vėzdas, kuoka: Prisiartinus neprieteliuo, mušė jį savo strypais arba stripiniais S.Dauk. 3. J1, BŽ490, Pkp, Kv, Rt svaidomasis ginklas (ietis, strėlė): Su strypù į vidų pro langą įsviedo, t. y. įmetė JI558. Grasydami strypais ir ištempę lankus, jie šaukė baisiausiais balsais Š. Artinantis neprieteliuo, laidė pėstiejai strypus ar akminis iš svilksnių S.Dauk. Pirmu svilksnimis ir vilyčiomis šaudžiusys, paskuo akstimis ir strypais svaidžiusys S.Dauk. Jį su strypais norėjo užmušti I. 4. I, Šlč, Rtr, Brž nusmailintas pagalys, iešmas, durklas: Medžiodami tų gyvulių, jie vartodavo žeberklus ir strypus akmeniniais smaigaliais J.Jabl. Strypais žuvis mušti J.Jabl. 5. pailgas gabalas, juosta: Atrėžiau strỹpą drobės Vdk. Strỹpas buvo dėl sutvirtinimo įsiūtas Klp. 6. dryžis, ruožas: Strỹpai tie tai jau ma[n] nepatinka Sk. Ant rankos toks strỹpas ilgai buvo nuo to blūškio Sk. 7. TechŽ124, PolŽ32 tech. plonas cilindro formos metalo gaminys: Strypais vadiname laibus konstrukcijų elementus sp. Strypai gaminami iš plonasienių plieninių arba duraliumininių vamzdelių rš. Armatūros strỹpas DŽ1. Tasai metskaitlis pataisytas ant gelžinio strypo dvi pėdi ir tris pirštus ilgio A1884,28.