stūmas reikšmė

Kas yra stūmas? stū̃mas sm. (2), stū́mas (1) OGLII35, K.Būg(Ds), NdŽ 1. LKAI40 žr. stūma 1: Stū̃mas durų Tvr. 2. Vb, Ob, PmnR, Antš žr. stūma 4: Atžerdamas akselį, nulaužiau stūmo kotą Lkš. Stūmù rugius iš pečiaus išsemsi Dkšt. Atsinešę stūmą, sustumdėm sniegą šonan nuo takelių Ml. Tų pienučių, rudukų pernai su stūmù galėjai stumt, daugybė buvo pridygus Vdžg. 3. kartis, pagalys kam stumti: Kol tą drebulę parvertėm, su stū̃mais spyrėm Skr. Apkirtau elksnį, stū̃mą pasiieškojęs imu stumt įsisiūbavęs Erž. Tai jau Dievui ant garbės tokio žmogaus: stū́mu stumk, kabliu trauk Pnm. Stumk ir stumk jį kaip su stūmù – pats nepasijudys Jrb. 4. NdŽ žr. stūma 5. 5. Tvr prietaisas dešroms kimšti. 6. LKAI74 žarsteklis. 7. prk. varomoji jėga, stimulas: Mokslas yra stūmu, kurs stumia viską tolyn A1886,100. 8. žr. stūma 10: Cigonas išlojo iš žmogaus gerą arklį, ė anteikė savo stū̃mą Ml. 9. scom. Lkm žr. stūma 11: Tokios stūmai tos mergos Tr. Ką jau toks stūmas priedienis, tai geriau viškum be priedienio Slm. Stū̃mas neliepiamas nedirbs Svn. Tokia nenumani esanti, tokia stū̃mas, lyg be supratimo Erž. Jis toks stū̃mas: kur pastumi, čia eina Jrb. 10. scom. žr. stūma 12: Tep ir augo vaikelis kai stūmẽlis, nuog visų pastumtas Rod.