suoslus reikšmė

Kas yra suoslus? suoslùs, -ì adj. (4) Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 1. Ms, Slnt įkyrus, grasus: Suoslì, erzinga boba – pribelda pilnas ausis vyruo Gršl. Tokios suosliõs gaspadinės nebuvau matęs Kv. suosliaĩ adv. KŽ. 2. kuris nuolat verkšlena, niurna, zirzia: Vaikas, kad nesveikas, yra suoslùs J. Suoslùs vyras: suosas ir suosas dėl menko daikto Pj. O slaugyti tokia suosli – negalėjo anai įtikti Als. Ir kaip čia tikėsi suosliais seniais: pirmiau, girdi, buvo linksmesni, geresni laikai rš. Biesukas vis labai verkęs, buvęs suoslus TDrI102. suõsliai adv. J. 3. Slnt tingus, lėtas, nerangus: Tokio suõslio žmogaus – Dievo karonė! Grg.