sužvejoti reikšmė
Kas yra sužvejoti? sužvejóti tr. 1. R34, MŽ46, D.Pošk, Sut, N, NdŽ, KŽ sugauti (žuvų): Jis sužvejójo daug žuvies J. Žuvelių i pirmu liuob tujau sužvejós ir atveš Slnt. Sužvejójau porą dyglių i biskį smulkios (juok.) Šk. Kūmale, kame tas žuvis sužvejójai? PP61. Žuvės pačios atplaukia pri krašto ir duodas sužvejoti brš. sužvejójamai adv.; D.Pošk. | refl. N. 2. R123, MŽ162, Sut išgriebti: Tič tylėk, nedejuok! Aš jį (paskendusį kirvį) tau sužvejósiu Jrk20. Gal tas kiaušis kietesnis būs – vėliau tesužvejójau Trk. Mani gandrai sužvejójo į Agluonos pievas su tums ilgums kojums Dov. [Gandrai] valgį sau sužvejót pas klaną nulėkė greitai K.Donel. O tu sužvejosi mano vainikėlį iš jūrių, iš marelių RD31. Tačiau kaži kaip palaimingu būdu tapė tas ponas dar gyvas sužvejotas ir ant krantos ištrauktas LC1883,5. 3. NdŽ, KŽ įgyti, pasirūpinti (ppr. nelegaliai): Daugiau nieko negalėjau sužvejót, va tik tiek Jnš. Mes i mašiną sužvejójėm Krtn. Rokas, vinimi svirno duris atsirakinęs, sužvejojo rūkytą dešrą, sukirto stačiom P.Trein. Ir čerpių buvo, ir medžių buvo, ir net langams stiklų – iš kur ji tą viską sužvejojo, težinojo jinai pati I.Simon. | Mūs pačių gyvenimas teka labai siaura sriove – ne kiek sužvejosi žinių V.Kudir. | refl. tr. NdŽ: Iš kur Grėtė susižvejojo dizenteriją – taip ir lieka neaišku I.Simon. 4. prk. priimti naujagimį: Bobutė sužvejojo vaiką LMD(Gd). 5. menk. pagimdyti (ppr. nesantuokinį vaiką ar daug vaikų): Aš jos vaiką sužvejotą palikčiau viešpataut valstybėj Lenkų B.Sruog. | refl. tr.: Mama susižvejójo tų vaikų Sg. Nereikėjo susižvejoti! Nereikėjo savęs mėtyti patvoriais! J.Gruš. Ta merga lakstė lakstė, kol vaiką susižvejójo Rs. \ žvejoti; apžvejoti; išžvejoti; nužvejoti; pažvejoti; pražvejoti; prižvejoti; sužvejoti