švagždėti reikšmė

Kas yra švagždėti? 1 švagždė́ti, švãgžda, -ė́jo 1. intr., tr. Š, Rtr, BŽ457, NdŽ, KŽ, DŽ1, Grk, Grš, Žvr, Kpč šnibždėti, kuždėti: Bernas mergai an ausies švagžda Rod. Tos moterys šnekasi, kuždasi, švãgžda Prn. Ką tu čia švagždì į ausį? Šk. | refl. DŽ1, Vv, Kt, Krsn: Aplinkui pradėjo švagždėtis, kad tai Kapsukas šneka rš. Tik švãgždasi sau tyliai, kad kiti negirdėtų Vrb. Paklausyk, apie ką jie švãgždasi Gs. Ką judvi ten švãgždatės? Alk. 2. intr. S.Dauk, FrnW, NdŽ išduoti kimų, duslų garsą, švarkšti, švokšti: Kad liežuvėlis nukritęs, gerklė švãgžda, t. y. neiškalba žodį J. Užkimęs balsas švãgžda Kl. Tylus, švagždantis jos (senutės) balsas, rodos, iš pačios amžių glūdumos V.Bub. Švagždė́damas gieda ans J. Užkimęs: jau neiškalba, tik švãgžda Lp. Nustatyti lytį taip pat galima ir iš balso: antys krykia, o gaigalai švagžda rš. Švagžda kap gaigalas Dkš. Įskilęs dalgis švãgžda pjaunant DŽ1. Griežia švagždančia, išplerpinta armonika rš. | tr.: Šit užkimęs stoties laikrodis švagžda aiškiai penkis Pt. švagždančiaĩ adv.: Ręža krūtinelę plaunant vaiką, švagždančiaĩ berėka – jau gavo pryširdį Šts. Įlūžęs dalgis skamba švagždančiai Kl. 3. tr., intr. kalbėti, sakyti neaiškiai tariant, švebeldžiuojant: Ta senutė švagždė́jo kažką nesuprantamai KlvrŽ. 4. intr. plepėti: Jie sėdžia ir švãgžda apie tą viską Tlž. 5. intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ šnarėti, šlamėti, šiugždėti: Švãgžda pageltę lapai Krsn. Švagžda gluosniai žali rš. Švagžda lankstomas popierius J.Balt. \ švagždėti; iššvagždėti; pašvagždėti; prašvagždėti; sušvagždėti
2 švagždė́ti, švãgžda, -ė́jo intr. tuštėti, kuštėti.