kuštėti reikšmė

Kas yra kuštėti? 1 kuštė́ti, kùšta, -ė́jo 1. intr., tr. SD363, [K] tyliai kalbėti, šnibždėti, kuždėti: Kuštė́ti yra šnibždėti į ausį J. Moterys kušta ir kušta, kada gi jom bus galas! Žž. Kùšta ir kùšta, nosį pas nosį prikišę Arm. Man karčema ne naujiena: aš galiu nueitie, šinkarkėlei pas šėpelę in ausį kuštėtie LB132. Pasiklausyk, ką Marytė Onytei kušta Ldk. Štai mumus šatonas už ausies kùšta DP130. O ką į ausį kuštėjot kamarose, sakyta bus ant stogų BtLuk12,3. Poterius kuštėt MPIII8. | prk.: Pakilęs tyrumoje vėjelis kuštėjo, kad jau nebedaug laiko beliko iki ryto rš. ^ Berno gražūs kuštami žodeliai, bet ne visados tokios pat gražios jo godelės KrvP(Drsk). | refl.: Kuštasi ir kuštasi per visą dieną Mrs. Neskuštėkit: kuštuliai namus gadina! Vlk. | prk.: Girdžiu, kaip žolė dūsauja, kaip lapeliai kuštasi V.Krėv. 2. intr. kalbėti burtažodžius, burti: Keliskart per aplinkinius kuštėtojus apėjau, bet ar jie kuštėti nemoka, ar jie kušta ne nuo tos ligos, kad juo aš tą vandenį velku, juo moteriai aršiau darosi rš. \ kuštėti; atkuštėti; pakuštėti; prakuštėti; sukuštėti
2 kuštė́ti, kùšta, -ė́jo intr. 1. judėti, krutėti: Kas ten kùšta pamišky? Škn. Ir tas velnias norėjęs jam teip pat dvasią įpūsti ir gyvu padaryti, bet tas jo žmogus nekuštėjęs iš vietos ir nekuštėjęs BsMtI9. Ledvai gyvas kùšta Škn. Kaip gyvuojat? – Kùštam po biškį Lnkv. ^ Kušta kaip utėlė po plaukus Lg. 2. virpėti, drebėti, kustėti: Dreba, kùšta sušalęs Škn. 3. dirbti, triūsti: Po laukus žmonės kušta, dirba LTR(Sln). Vienos moteriškos kušta, ruošiasi ties židine Vr. Noriu, kad tu, kuštėdamas ir plūkdamas prie darbo, per pailsį imtum knygą prš. \ kuštėti; atkuštėti; nukuštėti; pakuštėti; sukuštėti
3 kuštė́ti, kùšta, -ė́jo intr. tuštėti, džiūti.