svetingas reikšmė
Kas yra svetingas? svetìngas, -a adj. (1) Rtr, BŽ545, DŽ, KŽ, Grg, -à (3) Š; L, LL,41,104 mėgstantis svečius, maloniai, vaišingai juos priimantis, sutinkantis: Buvo anie svetìngi, su tais svetukais liuob pravalgys viską Vvr. Katalikas svetìngas rūpinasi, kad jo namuose pakeleiviui būtų gera A.Baran. Marmienė buvo nuoširdi, apvalaina moterėlė, be galo svetinga S.Čiurl. Štai dabar nenori rodyti skulptūros. Tu nesvetingas, mano mielas J.Gruš. | prk.: Palengvėle aušo rytas, pilkas ir nesvetingas J.Dov. svetìngai adv.: Jį priėmė nuoširdžiai, svetingai, vaišino kaip lauktą svečią V.Myk-Put. [Kareivis] buvo svetingai priimtas ir guodotas tartum labai pas gerą žmogų BsMtII214(Graž). Be svaigiųjų gėrimų bus daug jaukiau, svetingiau ir sveikiau rš. ║ kuriame maloniai priimama, sutinkama: Svetingi tavo visada namai rš. Svetìngas prieglobstis NdŽ. Einu iš namučių šių auksinių, tėvo sukirstos seklyčios, močios rūsio to svetingo Sab. Pirkion (į pirkios sieną) indėk tilto grindą – svetìnga bus [pirkia] (priet.) Vlk. | Jis nepalieka savo tėvynės, nors ji tuo metu ir nesvetinga buvo sp. svetìngai adv.: Atsimenu jo kuklų, medinį, žemą namelį nuošalioje gatvėje prie miesto sodo, visados mums svetingai atvirą V.Myk-Put. ║ reiškiantis palankumą: Daktaras pasergėjo Kumstevičių miną turint labai malonią ir neveidmaniškai svetingą Vaižg. Jo veidas, rodėsi, dar labiau pagelto, pasidarė niaurus, nesvetingas J.Dov. svetìngai adv.: Jis svetingai šypsojosi rš.