švietimas reikšmė
Kas yra švietimas? švietìmas sm. (2) Š, švietìmos ind. → šviesti: 1. L, DŽ. | refl. Ser. 2. L, Rtr, DŽ, NdŽ Koks čia tavo švietìmas, kad nesimato! Ds. Švietìmo turmas KII26. Bet aišku, kad jis nėra palyginamas į žiburio švietimą Vd. | prk.: Afieravok dovaną, kurią liepė Maižiešius ant švietimo jiemis Ev. ║ Žuvies švietìmas (naktį žvejojant) NdŽ. 3. → šviesti 6: Paskutinį kartą ripkelių davė, ir nutrauktas visas [plaučių] švietìmas Slm. Par vieną švietìmą rado žaizdą, par kitą aptiko išvaržą (nj.) Krs. ║ nj. rentgeno aparatas: Švietìmas yr, ale nešviečia – gal sugedę Klt. 4. FT → šviesti 10: Jaunimo mokymas, auklėjimas ir švietimas turi remtis ta medžiaga, kurią mums yra palikusi senoji visuomenė rš. Švietimo sistemos pagrindinė grandis yra pradinis mokslas LTEXI47. Nesiliaukit, vyrai, švietimo sėklą sėję rš. Švietìmo ministerija Rtr, DŽ, NdŽ. Švietìmo draugija NdŽ. Švietimo skyrius sp. Švietìmo organai LTEXI47. Švietìmo reforma NdŽ. Kaimo švietìmas NdŽ. Sanitarinis švietìmas LKKVIII120. | refl. Ser, NdŽ: Jau XIX a. paskutiniojo dešimtmečio pradžioje čia susikūrė slapta „Žvaigždės“ draugija, kurios tikslas buvo švietimasis rš. Gaisrų ugnyje žuvo liaudies švietimosi ir kultūrinimosi priemonės K.Kors. Sekmadienis kaimo žmogui turi tapti švietimosi diena J.Avyž. Rašo apie mokytojų darbavimos, visų tamsiųjų švietimos Žem. ║ nj. švietimo sistema, valdymo organai: Ji dirba švietimè Vlkv. ║ mokslas, kultūra, lavinimas: Švietìmo skleidimas NdŽ. Švietìmo skleidėjas KŽ. 5. fil. visuomeninės minties ir kultūros raidos etapas, pasižymėjęs buržuaziniu antifeodaliniu kryptingumu, siekimu pažinti pasaulį racionaliai ir organizuoti visuomenės gyvenimą, pasitelkiant mokslą ir visuomenės mokymą: Švietìmo ideologijoje išsiskyrė 2 kryptys: radikalioji, reikalaujanti revoliuciniu būdu pertvarkyti feodalinę visuomenę į demokratinę respubliką, ir liberalioji, kelianti apšviestosios monarchijos, sukuriamos taikiu būdu, reformomis, liaudies auklėjimu ir švietimu, idealą LTEX146. Lietuvoje švietimo idėjos pradėjo plisti XVIII a. II pusėje LTEX147. 6. I, N, M, Rtr, KŽ → šviesti 11: Juodas [siūlas] kitokį švietìmą tura Ms. 7. → šviesti 14. | refl.: Ale svieto i švietìmos, i pryš ką?! DūnŽ. Mun rodos, ka šiandien nesulauksiam iš to didelio švietìmos (neišvažiuosime per moterų ilgą puošimąsi) Trk. 8. NdŽ, Ser žr. švietalas 5. ║ paskutinė atverčiama korta: Koks švietimas? – Bulvių devynakės Ss. Girtuokliai kortuoja: – Gilių žemys! – O kur švietimas? Ašb. 9. I → šviesti 17. \ švietimas; apšvietimas; atšvietimas; įšvietimas; išsišvietimas; nušvietimas; pašvietimas; peršvietimas; prašvietimas
švietimas junginiai
- ap(si)švietimas, ekologinis švietimas, lyginamasis švietimas, neformalusis švietimas, nuolatinis švietimas, sanitarinis švietimas, suaugusiųjų švietimas, užsieniečių švietimas, valstybinis švietimas, visuotinis švietimas
- ekologinis švietimas, lyginamasis švietimas, neformalusis švietimas, nuolatinis švietimas, sanitarinis švietimas, suaugusiųjų švietimas, užsieniečių švietimas, valstybinis švietimas, visuotinis švietimas
- Kauno mokslas ir švietimas, Klaipėdos švietimas, Mažeikių švietimas, Neformalusis suaugusiųjų švietimas, Neformalusis švietimas, Senovės Romos švietimas