tuštinti reikšmė
Kas yra tuštinti? tùštinti (-yti K), -ina, -ino KBII190, K, Š, Rtr, RŽ, DŽ 1. tr. R240, MŽ321, N, M, L, KŽ daryti, kad būtų tuščias ar ne toks pilnas; mažinti ar sunaikinti (išimti, išpilti ir pan.) turinį: Tùštink, kol ištuštinsi kubilą J. Tùština butelkas, pilstys pliurzę į anas Kv. Kūlėjai tuštino paskutinę šalinę J.Avyž. Tùštykit palutę, eisiu namo Krok. Tik valgykit, tùštykit, bus lengviau nešt Skr. Tuštino maišus savo Ch1Moz42,35. | Netùštink jau sau rankų (neeikvok veltui pinigų), nevežk jau jos in daktarą, jau nieko iš jos nebus Tvr. | refl. K, NdŽ, KŽ. ║ NdŽ daryti laisvą, neužimtą (kambarį, plotą). ║ daryti apleistą, negyvenamą: Maras tùštino sodžius NdŽ. Lietuviai tuštino ordino žemes rš. ║ NdŽ prk. vogti: Kasininkas nepasergiamai tuštino kasą rš. 2. tr. prk. daryti dvasiškai skurdų, be vidinio turinio: Linksmybė neturi žmogų tuštinti, bet pildyti Vd. 3. refl. DŽ, NdŽ euf. atlikti gamtos reikalą: Kaip tùštinuos, skauda Kv. Vieni ligoniai tuštinasi normaliai, kiti viduriuoja rš. 4. tr., intr. sakyti apie ką nors „tuščia jo“: Netùštyk, ka nereikt aplaižyt Pv. Norėjau sakyt: „tuščia jų, šitų rūbų“, ale kap jiej tùštyt, kad be jų negali Krok. Tuščia jų, tavo tų naujienų… – Palauk tuštinusi, kol nesi išgirdusi V.Krėv. \ tuštinti; aptuštinti; atituštinti; ištuštinti; nutuštinti; patuštinti; pratuštinti