tvaskėti reikšmė

Kas yra tvaskėti? tvaskė́ti, tvãska, -ė́jo intr. Jn, DŽ, NdŽ, KŽ 1. SD16,74,137, Sut, N, Š, Rtr, Ds spinduliuoti, švytėti, žėrėti: Kas gi ten už miško žiba, tvaska, ištiško? A.Strazd. Veizėdamas ant dangaus, teip gražio, tvaskančio ir giedro Jzm. | prk.: Akys Viešpaties tol labiaus žibančios yra ir tvaskančios negi saulė SPI19. Ir tvaska naujo rytmečio pašvaistė, ji tavo galvą kaišo spinduliam B.Braz. ║ atspindėti šviesą, blizgėti, žėrėti: Žiba tvaska šoblytelė Kos229(An). Šukė tvãska prieš saulę Pnd. Dantes auksu tik tvãska Vrn. Brangakmeniai tvaska ugnimi rš. Ižvydęs Petras šventas labai žibantį ir tvaskantį tą žemčiūgą, per mažą plyšelį sau parodytą, prašuko SPII27. O to ponaičio [šautuvas] tvãska, blizga – sidabrinis Ob. Ant pirštelių žiedeliai žibėjo, ant kaklelio perleliai tvaskėjo (d.) Žln. Žiba gi, tvaska tikro tėvelio aukso sidabrelis LMD(S.Dauk). Jau netvaska aukso žiedas an mano pirštelių KrvD210. Žiba tvãska aukso kilpelės, pajuosty šoblelė JT279. ║ atspindint šviesą mirguliuoti: Mano šilkinėlė tik tvaska prieš saulę Kair. Karaliūčios rūbai tik mirga, tvãska (ps.) Sdk. Žiba tvaska vainikėlis ant mano galvelės TDrIV42(Vlk). An pirštelių žiedeliai žibėjo, an petelių kasnykai tvaskėjo LTR. Priešais tvaskėjo mėlyna ir ramutėlė jūra rš. ║ Pv prk. puikiai atrodyti (apibūdinant gražumą, tvarką, prašmatnumą ir pan.): Tvaska kalnierius, o marškiniai stori J. Namelių gražybė, vidun inejau, tai tik tvãska Slk. Arkliai, būdavo, net tvãska Pnd. Arklio nugarokaulis kai piela, o važiuoja lineikoj – nat tvãska Ktk. Par penkiolika dvidešim minučių – tvãska (sutvarkyti namai) Žl. Cementuoti laiptai, koridorius – viskas tvaska Šlč. Sulaiko mus žibąs tvaską̃s karininkas rš. Obelys žydi, tvãska Dglš. Gražu žiūrėt į dobilus, tvãska visas laukas Srv. Rugiažiedžiukai kad jau tvãska! Pc. 2. Kos255, NdŽ, Rod tvyksčioti, plyksčioti; pleškėti: Ugnis tvaska, kad didė liepsna J. Tvaskė́k, žaibeli, trenk, perkūnėli, užmušk piktą vyrelį JD1524. Liepsna kuo didesniai dar aukštyn tvaskėjusi S.Dauk. Ugnis šventa, ąžuolo medžiais kurstoma, paškėdama tvaskėjo S.Dauk. 3. plakti, plastėti: Širdis tvãska mun Vdk. Užkaito pačios kakta, ausyse ūžė, rankos kojos drebėjo, širdis plyšo, tvaskėjo Žem. 4. pulsuoti, tvinkčioti: Mūsų kraujas dar neužšalęs, kad vis sparčiau pradeda tvaskėti ir mušti po visas gyslas TS1899,1. Širdies gysla tvaska, plasta J. | prk.: Tvaska nauja gyvybė B.Braz. 5. [K], DŽ1, KŽ, Up triukšmingai kalbėti, plepėti: Girtas tvaska, kad negali susikalbėti J. Tik ravėk ravėk čia netvaskė́jusi! Žgč. \ tvaskėti; įsitvaskėti; ištvaskėti; nutvaskėti; patvaskėti; sutvaskėti