užklėsti reikšmė

Kas yra užklėsti? 1 užklė̃sti, ùžklesčia (užklė̃sčia), ùžklėstė (ùžklėtė) 1. tr. apsiausti, apgaubti: Užklė̃sk vaikui veidą, kad vėjas neužpūstų Rs. Vaiką reikia užklėsti, kad musės nepultų rš. Eina močiutė per didį dvarelį, neša rankoj baltą nuometėlį, nori užklėstie rūtelių vainikėlį BsO5. Negerai daro ir tos, kurios kuską nešio[ja] ant širdžia užklėstą ne dėl skrumnumo, ale dėl grakštumo P. Girės suaugusios tas jūros duobes nu saulės ir vėjų užklėstė S.Dauk. Asiūkliai ùžklėstė visą patvorį Grž. | prk.: Jau seniai saulutė nusileido, ir užklėstė žemę juodieji nakties sparnai rš. Didžiai doras darbas, jei tiktai nebūt buvęs vylių užklėstas S.Dauk. | refl. intr., tr.: Iš virtuvės įėjo kalvio duktė Darata, užsiklėstusi skepetaite A.Vencl. Duris atidarė senukė, užsiklėstusi perkeline drobule nuo kojų iki galvos Šlč. Atėjo viešnia, balta skarele užsiklėstus Bgt. Užsiklėsk skarą ant galvos J. Užsiklėtus buvo šviesia skepetaite V.Kudir. Užsiklė̃sk, mergele, šilkų skepetėle, kad nieks nepažintų, jog be vainikėlio (d.) Š. Galvas apriša skepetomis, kurias tik užsiklesčia, bet nevyturiuoja M.Valanč. 2. tr. užgožti: Medis išsišakojęsis užklesčia mažesnį, kuris nukalėtas, pastipęs paliekta J. 3. refl. pasislėpti, apsisaugoti: Rūpinos, kaip nu paojaus užsiklėsti S.Dauk. 4. intr. užkeroti, pradėti klestėti: Medis užklėstęs (išsikerojęs), žolė nebeželia J.Jabl. | refl.: Vikai kai ažsiklė̃sčia, tai rasa auga Ds. \ klėsti; antsiklėsti; apklėsti; atklėsti; išklėsti; nuklėsti; paklėsti; perklėsti; prasiklėsti; priklėsti; suklėsti; užklėsti