klėsti reikšmė
Kas yra klėsti? 1 klė̃sti, klẽsčia (-čia, klẽčia, klė̃čia), -tė (klė̃tė, klė̃so) 1. tr. šluoti, šlavinėti, klastyti: Ma[n] dvarelį bešluojant, žalią veją beklesčiant, aš pamačiau bernužėlį per lauką atjojant JV1063. Ma[n] dvarelį bešluojant, žalią veją beklėsčiant, ant atjoja bernužėlis per lygų laukelį JV149. Aš klėčiaũ šiaudus nuo krūvos su šluota Skr. Aš klestù [= klesčiu] varpas, šiaudus nuo grūdų J. Su šluota klė̃sk, kol nuklėsi varpas vėtydamas, kad nejautųs su grūdais J. 2. tr. daryti sklastymą: Klastą plaukų klė̃sk (parskleisk) ant šalies J. 3. tr. siausti, gaubti: Vaikis klė̃stė skarelę po kaklo, mergė klẽsčia skarą ant pečių Sr. Klėsk (užsiausk šaliką) ir pabučiuok, būs tavasis Brs. Išskleidęs skepetą klestù [= klesčiu] ant pečių, ir tu apsiklėsk J. | prk.: Visą tą klajumą didžiai plati giria nuo visų pusių klėstusi S.Dauk. Kurių žilą karšatę dar apyniai savo vainikais klėstė S.Dauk. Jei jūs mane nesmaigysit, aš žemelę klėsiu Kš. Nesgi jų žinyčios buvo be stogų, o pačius šėtrus medžiai teklėstė S.Dauk. | refl.: Da nesiklėstė ta skarele Kt. Aš klesčiúosi su skara J. 4. tr. slėpti, saugoti, ginti: Turtus savo nu paojaus klėstė S.Dauk. 5. intr. godžiai valgyti: Klė̃sk klė̃sk, – barščiukai pasrebiami (skanūs) Plk. Anas tai klẽsčia, lyg tris dienas būtų nevalgęs Plk. 6. intr. [K] judėti, plaventi: Lapai klesčia R287, MŽ384. 7. intr. pūsti (apie vėją): Vėjelis klesčia MŽ. 8. tr. pučiant judinti, lankstyti: O liemenėlis vis vandenėlyj, o viršūnėlę vėjelis klesčia MitI209. 9. tr. skleisti, plėsti: Augo klevelis aukščiausia, klėstė lapelius plačiausia Kš. Augo serbenta, klėstė žalius lapelius Vv. 10. intr. skleistis: Kai sausų medžių lapai klė̃s, kai ant lauko kruopas sės, tai tadam, motinyt, aš pas tamstą sugrįšiu Grž. Praded žaliuoti žalios lankelės, klėsti žali lapeliai, žydi gražūs žiedeliai JD257. 11. intr. plasnoti, plazdenti: Leidžiu balsą per tamsias girias; sparniukėliais klėsdamas, brudną žiemą bardamas, pranašauju pavasarėlį A.Strazd. 12. intr. vešėti, gerai augti, tarpti, klestėti: Klẽsčia medžiai, miškas J. Ve, lelija beklẽsčianti J. Rugiai pradeda klė̃sti (tankinties) J. | prk.: Rūta dygau, mėta klėsčiau, lelija žydėjau NS1008. Buvau beklėsčianti kaip žalia mėtelė JV548. Ant baltų rankų lelijos klė̃stė (labai baltos rankos) JD481. Žydėjo roželės ant mano veidelių, klėstė lelijėlės ant mano rankelių JV828. | refl.: Kad tik palyja, tai, būdavo, tiktai klẽčias klẽčias [burokai] Dgl. 13. tr. krauti (žiedus): Saulė klė̃s, kol suklės (sukraus) žiedus J. \ klėsti; antsiklėsti; apklėsti; atklėsti; išklėsti; nuklėsti; paklėsti; perklėsti; prasiklėsti; priklėsti; suklėsti; užklėsti
2 klė̃sti, klẽsčia (klẽčia J, [K]), -tė (klė̃tė J, [K]) tr. BŽ25; SD12, R344, MŽ450 plakti, mušti, bausti: Plaktinas, klėstinas SD11.