užkrauti reikšmė
Kas yra užkrauti? užkráuti 1. tr. N uždėti ant ko: Užkráuk da ir šitą gubą ant vežimo Ds. Dabar užkrovė jiedu ant dešimts asilų sidabro BsPIV3. Mačiau asilus, vynu užkrautus CI273. Ir užkrovė kožnas ant savo asilo BB1Moz44,13. | Liepė ponai užkrauti tam Leonui gelžinius ant rankų Žem. | prk.: Per metus buvau pirmininku, dabar kitą didesnį poną ant mano galvos užkrovė Žem. Jei mane žavinsite, nekaltą kraują ant savęs užkrausite CII586. | refl. tr.: Užsikrauti ką ant pečių K. Jis eglę baisiausią užsikrovė ir važiuoja Klvr. Šiandien tas pats garlaivis vėl per daug užsikrovė V.Kudir. | prk.: Ji ir nemanė sau užsikrauti panašlusios dukters rš. Užsikrovė mūsų kančias CII463. 2. tr. prk. uždėti, įpareigoti: Jam užkráuta daug pareigų BŽ61. Užkrovė visokiausių tų mokesnių, nė išsimokėti nebėr modos Vvr. Nepaskubai vienur nuvažiuoti, jau, veizėk, kitur užkróvė (įsakė, varė, liepė) Vvr. Jam užkrovė dar penkias dienas turmos Ėr. Yra nemaža tokių šeimų, ant kurių pečių karas užkrovė visus, kiek tik yra, bandymus rš. Argi galima mano senai gerklei užkrauti tokį darbą! rš. 3. tr. prk. gausiai uždėti, užtepti, užbarstyti ir pan.: Palauk, aš tau sviesto užkrausiu [ant pyrago]! Žem. Rugiai nenukertami, kad zuparo užkrauni Šts. Užkrovė begaliniai sniego – nebgal nė medžio parsivežti Dr. | Kišenes užkrovė (prisiuvo) kaip lakunkas (dideles, atvėpusias) Šts. | Notaras riebų antspaudą užkrovė T.Tilv. 4. tr. uždėti kuo, kad nebūtų matyti, užgriozdoti, uždengti: Užkrauk rugius su vasarojumi J. Rugius avižomis užkrovė B. Kaip aš galėjau iš rudens imti, kad ponas gi juos (dobilus) avižomis užkrovė A.Vien. | prk.: Iš rytų pusės kupetuoti debesys užkrovė padangę ir išpuošė ją kalnais ir visokiais kloniais V.Piet. | refl.: Niekur nerandu šakių, gal šienu ažsikrovė Ds. 5. tr. uždaryti praėjimą uždedant kuo: Bitės užkrauja skylikę pas laktelę, ir užtrokšta rš. Kliudęs važiuoti viešais keliais, užkraudamas juos, yra baudžiamas rš. 6. tr. kraunant užimti vietą: Ažkróvei visą klaimą rugiais, kur dabar vasarojų dėsi? Ds. Eik, žiūrėk, pilną aruodą verpstėm ažkroviau – ė tu vis man kauliji ažu neverpimą BsPII253–254. 7. tr. nukrauti: Užkrovei vežimą lyg aitvarą (didelį, aukštą) Skr. Užkrovė tris gerus vežimus BsMtI117. 8. tr. užtaisyti (šaunamąjį ginklą): Užkrauju pūčką R236. Pūčką paprovyti, užkrauti, prikrauti KII2. 9. intr. užduoti, smogti mušant: Užkroviau į zūbas, bulvę neluptą apgniaužęs Šts. Ką ten padarysi, jei iš netyčių užkráus Šll. \ krauti; antkrauti; apkrauti; atkrauti; įkrauti; iškrauti; nukrauti; pakrauti; perkrauti; prakrauti; prikrauti; sukrauti; užkrauti