užkulas reikšmė
Kas yra užkulas? ùžkulas sm. (1) NdŽ, DŽ1, (3b) DŽ, NdŽ, DūnŽ 1. sing. D.Pošk, M, Š, Rtr, NdŽ, Pns, Sn, Rdm, Lkv, Jnš, Šln, Sb, Ktk įvairūs riebalai valgiui pagerinti, užtrinas, uždaras: Kiaulės duoda užkulą, be kurio nelabai nori valgyti verėną Rp. Ùžkulas atsto[ja] meisą Pln. Riebus ùžkulas Š(Tt). Gal pats geriausias užkulas – taukų šmotukas Lš. Dirbam daba, užtenkam ùžkulo Grnk. Neduok Dieve tokio gyvenimo: nė kruopelės ùžkulo neturi Rmš. Ùžkulą apie Velykas pabaigėm Vl. Šįmet su ùžkulu bus striuka, lašiniai ploni Srd. Nei jie pieno turi, nei ùžkulo – ką ir valgo?! Ar. Pietams bulbynė, įdės ùžkulo, biškilelį parūgų kokių Žeml. Įdėk ùžkulo į kopūstienę, tai bus gardžiau Plk. Kad užkulo neįdėsi, juodos neįsrėbsi D82. Aš nueisiu į kiemelį, gausiu ùžkulo biškelį JD356. Užkulas (žąsių, kiaulių) G119. ^ Gaspadorius be gaspadinės kaip barščiai be ùžkulo Srv. Ir paliko kai Pampikas be užkulo Sln. 2. NdŽ, KŽ, Grz, Krp, Šlv, Tv, Grk, Lkv, Šmk su prieskoniais sutaisyti ir suvynioti kiaulės papilvės taukai, taukinė, įsnauja: Įsnaujas suriečia, susiuva ir padirba ùžkulą JI553. Ùžkulą susuko, a šutynei būs DūnŽ. Ùžkulą suvynioja, įdeda česnakų, druskos Klm. Gera kiaulė buvo, didelį ùžkulą pasidarėm Up. Ùžkulas vasarai Pd. Turėjom ùžkulo, lašinių i gyvenom Ub. Ùžkulo patirpė pry virintų bulbių Šll. Šutynės su ùžkulu išvirsu, paės kaip dideli Krš. Bulbes su ùžkulu, rūgšto pieno padėjo Krš. Dabar jauniejai nenora kopūstų su ùžkulu Krž. Dar [paliksiu] du svaru lašinių, dvi užkulo riestini D18. Ot, užkulo kvapą užuodžiau, ir bloga širdžiai Žem. Visi džiaugės per ištisus metus galėsią valgyti skanią košę su spirgučiais ir šutinį su užkulu Pč. Panašūs grūstuvai (kartais vadinami menturiais) ne taip seniai vartoti Lietuvoje taukams – užkului – trinti rš. Mėsą valgysme, taukus tirpysme, o tą užkulė̃lį taip pat naikysme LTR(Šl). Rėmuo muni ėda nu tų ùžkulo (labai senų) lašinių Krš. | An pilviuko ùžkulas dedas (juok.) Rdn. ^ Galva plika kaip užkulas LTR(Nmk). Anų visi vaikai riebi kaip ùžkulas Trš. Paršelis riebus kaip užkulas Žg. O bėriai kaip užkulai nupenėti rš. ║ prk. plikė: Senas, nūplikęs, ùžkulas blizga DūnŽ. Gausi par ùžkulą su mazginiu i išeisi grobą pūtęs Krš. 3. NdŽ kaištis: Užkulė̃lis NdŽ. Užkuliùkas NdŽ.