važnyčioti reikšmė

Kas yra važnyčioti? ×važnyčióti, -iója, -ójo (sl.) Cp, NdŽ, KŽ, Br, Brb, Ds, Sml, Pšl, Kri; R235, MŽ313, N, Amb, L, Rtr 1. intr., tr. važiuojant valdyti arklius, vadelioti: Aš važnyčióju, o jie sėdi susėdę Jrb. Duok man arklius važnyčiót Vlkj. Kam padavėt pusberniuo važnyčióti, da į ravą išvers Ll. Tu jaunesnis, sėskis važnyčiót Ps. Še, tu važnyčiók arklį Jnšk. Tas velnias tuo sutaisė arklius, karietą, pats sėdo važnyčiot BsPIV50. Važiuoja ant šliūbo [ežys su pana], ežys pats važnyčioja LMD(Lg). Ežys į piršlius, lapė į svočias, o kiškelis nabagėlis tur jis važnyčioti RD20. Tėvas tiek užsidegė rinkimais, jog net arklį pakinkytą pažadėjo neribotam laikui, o važnyčioti nuo darbų atleido brolį Adomą Vaižg. | Jis jau važnyčiója namo Brš. ║ Vn einant pėsčiomis valdyti arklius, vežančius vežimą: Aš esu mėšlus važnyčiójusi daug metų Lkv. Vaikiukas žada mėšlus vežti, prašė į talką atleisti Petrą važnyčióti Vkš. Važnyčióti geriau negu kabinti [mėšlą] Lk. ║ tr. laikyti (vadžias): Aš vadžias važnyčiójau, o jis tuos ranktūrius tūria Mšk. Tėviukas ėjo art, aš tas vadžias važnyčiójau Mšk. 2. intr. verstis vežėjo amatu: Ūkę pavedė dviem savo sūnam, o pats važnyčiojo V.Kudir. 3. tr., intr. prk. valdyti, vadovauti, komanduoti: Kaip tas gyvatė važnyčió[ja] tą bobą! Trk. Par durną bobą turėjai, jinai nemokėjo tavę važnyčiót Sb. Tada man kiti važnyčiotų, o ne aš kitiems, kaip šiandien reikia! VŽ1905,5. | Yra kūnas sielos važnyčiojamas Blv. ^ Ans savo pačią kaip žydas kumelę važnyčio[ja] LMD(Tl). \ važnyčioti; nuvažnyčioti; pavažnyčioti