vė reikšmė

Kas yra vė? 1 vė̃ (dial.) adv. LVIV547, OG431, LD183, vẽ NdŽ, KŽ, Jsv žr. 1 vėl 1: Parvažiavo ir vė̃ važiuoja, tep ir skraido Drsk. Žinai, kaip girtas – griūva i vė̃ kelias Sml. Barkštelė[jo] kas už durų, i vė̃ nieko LKT197(KzR). Sukus apsukus i vė̃ nori valgyt Ukm. Saulė kyštelė[jo] i vė̃ nesiregis Švnč. Sėdos ir vė̃ pabučiavo mergą LzŽ. Iše[jo], prasbezdė[jo] i vė̃ valgo Dglš. Kur buvęs, kur nebuvęs vė̃ tas pats bernas atvažiuoja Švnč. Užlėkė in karštųjų ir vė̃ kaip nebūta KlbIII16(Lkm). Dabar vė̃ kada ateikit Mrj. Gaidys išlindo ir vė̃ an trobos užkopo: ir vė̃ gieda (ps.) DrskŽ.
2 vė̃ prt.žr. 2 vėl: 1. Antroj dienoj visi sugrįžo, Petrukas vė̃ atejo Vdš. Ė tėvui vė̃ kiek te reikia Tvr. Tėvas šiandiej pagiriotas, Stasys šiandiej vė̃, matyt, nelabai galuoja Mžš. Vienas generolas, kitas vė̃ karuomenės vadu buvo Kbr. Mažą vaiką kap sapnuoji, tai vė̃ negerai (priet.) Pns. 2. O čia šieno vė̃ prideda, kad gulėt DrskŽ.
3 vė̃ interj. 1. sumūkimo garsui reikšti: Vė̃, karvė užrėkė DrskŽ. 2. kartojant nusakomas krankimas: O varnos aplink mane sukas ir vė̃ vė̃ vė̃ rėkia Mrk.

vė junginiai

• If You Want Blood You've Got It