velyti reikšmė

Kas yra velyti? ×vẽlyti, -ija (-yja Graž), -ijo (-yjo) (sl.) KII295, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q630,632, R, MŽ, Sut 1. intr., tr. norėti, pageidauti, geisti: Ponas davė jam rykščių, kiek tik jo prakeikta širdis velijo BsPIII9. O kad taip, kaip aš veliju, jums reikėtų daryti, dar daugiaus nesandoros pasidarytų prš. Aš velyčiau anus, tokią širdį turinčius, manęs bijotisi BB5Moz5,29. Vẽlytinas K, NdŽ; R, MŽ, N. Kad mes velytiną šventą vakarą sulauktumbim brš. Bet juk kožnas tur pats suprasti, kad valdžia negal visus velytinuosius gelžkelius su vienu sykiu įtaisyti LC1887,9. | refl. tr. MŽ, KII363,387, Rtr, Tlž: Ką žmonės vẽlyjas, tai jie ir tiki KI549. Tai tau, bernužėli, berželyj kyboti, ne mane jauną velytis KlvD292. Kartą jau pasenęs žmonių abejetas … dejavo vaikų neturįs ir velyjos: ak, kad tik kūdikį turėtuva BsPI121. Vẽlykitės, ką norit, vislab vislab išpildysiu Jrk141. Pagraudenimą duoda, kurį girdėti rods nesivelijamės brš. 2. tr. PK153, B, R30, MŽ39,548, L, Vd linkėti, reikšti norą, kad kam kas atsitiktų: Aš tau vẽliju labą laimą J. Gero veliju R180,406, MŽ238,546. Kitas gimtas sūnus tėvu bloga vẽlija LzŽ. Daug laimės jums vẽliju an kelionės Rsn. To didžiausiam priešui nevẽlyčia Snt. Velyju labą naktį KlvD43. Gegužėlė velyjo man smertį KlvD153. Šitie žmonės ger[a] velij[a] Kristui, atenčiam ing Jerusalem BPI13. ^ Kas tau nemalonu, nevẽlyk artymui savo K.Donel. | refl. M. 3. intr., tr. Q229, H172, R181, MŽ239, KBII193, LzŽ [i]leisti, nedrausti:

Ką reiškia žodis velytojas? Visi terminai iš raidės V.