verveklis reikšmė

Kas yra verveklis? 1 vervẽklis sm. (2), vervèklis (2) 1. NdŽ žr. 1 varveklis 1: Jau šąla, vervẽkliai po stogo daros Krkl. Užšąla vervẽkliai Trg. Vervèkliai nutįsę ligi pat langų viršaus Jrb. | prk.: Vervèklis beržas, kur šakos nutįsusios Jrb. 2. Kos127 iš kalno trykštantis upeliukas, šaltinėlis.
2 vervẽklis sm. (2) K, LsB502, Rtr, LVIV542, NdŽ, KŽ, Brs, Kv, Ll, Skdv; I, Ser apie vervenantį, nuolat lojantį, viauksintį šunį: Mušk tą vervẽklį šalin, ko jis čia vis teip lo[ja]! Trg. Mažas, toks vervẽklis, kad žmonys eina aplenkę Šv. Palaidų šunų nedaug tė[ra], jei y[ra] nepririšti, tie nepikti, tokie vervẽkliai Šts.
3 vervẽklis, -ė smob. (2) NdŽ; D.Pošk 1. Skr, Jn(Kv), Rs, Erž, Lk, Mžk, Vvr, Varn, Skd, Yl, Pln, Gršl kas verva, nepatenkintas zirzia, niurna, verkšlena: Toks vervẽklis: pridėk pirštą – ir verkia Ms. Vervẽklis verva ir verva Jrb. Vervẽklis tas muno vaikas Brs. Sunku būti pri tokio vervẽklio Ms. Tas tavo vaikas yra dykas vervekliūtis, negal nė užkušinti, tujau klyka Dr. ^ Ko čia vervi kaip verveklis?! Žem. 2. Rs, Kv, Klm, Lkv, Ll kas vervena, įkyriai ko prašo, kaulija: Kurs vis vervena, vis neprikakintas, šio norįs, to norįs, toks vadinas vervẽklis J. Ale tu mun būk toks vervẽklis! Žlp. ^ Ko čia prašai lyg verveklis Tv.