vėst reikšmė

Kas yra vėst? vė́st interj. KŽ 1. švyst (mostelėjimui žymėti): Tas šunelis viau viau, vė́st uodega, ir tep kumelė nuspyrė visą tą pasakėlę (ps.) Ldvn. Žmonės, atgiedoję pakravus, dėjo jį graban. Tik vėst viena ranka, vėst kita ir išsikesnojo LTR(Slk). Įkaitintas klebonas vėst kepurę ant galvos, paltą ant pečių ir pro duris rš. Kaip ir vyriškas: vė́st mėst, tiek ir kalbos Slk. Vėst, vėst viena kitai atsiplėšę andarokus Rš. 2. kartojant nusakomas vėsavimas, švysčiojimas: Vė́st vė́st, būdavo, su ilgais skvernais anksti rytą ir eina par kaimą skerdžius pūsdamas ragą Pg. Tie varteliai vė́st vė́st, starkaus pati dvėst dvėst (d.) Jž. 3. sudavimui, sukirtimui žymėti: Vė́st skarele par nosį Ds. Aš jam tik vė́st išilgai nugaros su lazda! Zr. Tik priejęs man ranka vė́st žandan – aš aukštielnieka ir išsitiesiau Slk. Aš teliokui tik vė́st par nugarą abierankiais su lazda! Zr. 4. tįst (staigiam parvirtimui žymėti): Vė́st i pagriuvo, atsigulė vaikas Dglš. Karvė tik vė́st ir guli [perkūno nutrenkta] Ob. Diedas dryks peiliu bobai per pilvą, to vė́st aukštielnyka (ps.) Švnč. 5. greitam praėjimui, pravažiavimui nusakyti: Anas kai važiuoja dviračiu, tik vėst, ir nebėr Vžns. Vė́st pro šalį ir prašvilpė kokia pana Ds.

vėst junginiai

• Britanijos Vest Indija, Prancūzijos Vest Indija
• Britanijos Vest Indija, Prancūzijos Vest Indija
• Vest Indija, Vest Indijos federacija, Vest Indijos kvaksės, Vest Pointas