virvėti reikšmė

Kas yra virvėti? 1 virvė́ti, vìrva, -ė́jo intr. 1. NdŽ žr. 1 virventi 5: Virva vieversys už kluono, viršum laukymės rš. Virva padangėje pilkas žemės grumstas – vyturys, skelbdamas laukuose didžiausio sujudimo pradžią sp. Jie ilgai akimis sekdavo padangėje virvantį vyturį rš. ║ skambėti: Medžiai žiedais links, dangus vieversėliais virvės rš. 2. NdŽ virpėti, drebėti: Kojos linko, kūnas virvėjo gėlos deginamas rš. 3. judėti, krutėti: O vaikai ar iškęs pamatę ledą? Taip jie ir vìrva palei ledą Š. Kalvio žmona Meira virvėjo tarp vaikų kaip užsukta pelytė, nuo ryto ligi vakaro virė, kepė, šlavė, lopė J.Balt. \ virvėti; nuvirvėti
2 virvė́ti, vir̃va (vir̃via), -ė́jo intr. Gl verkšlenti, knerkti: Kūdikis vir̃via, t. y. verkia J. | Paršai maži virvė́jo J.