žiužė reikšmė

Kas yra žiužė? 1 žiùžė sf. (2) Jn(Kv), NdŽ, žiužė̃ (4) Gs; KŽ žr. 1 žiužis: 1. Tai perkūnijai griaujant, kaži koks galionuotas žmogus kirto jam su žiuže per pečius LzP. O paskui dar susuka šlapią rankšluostį į žiužę ir kad jau droš išilgai nugaros! J.Balt. Musis muša su žiužè Šv. 2. Žaidžiam, vaikai, žiùžę Prn. Einam žiùžės! Ktk. 3. Dglš, Slk, Plš Eina žiùžė aplinkos aplinkos ir nežinia, kur sustos (d.) Ktk. Eina žiùžė aplinkui, neša žiùžė bindžiką Kt. 4. Žiužę pasidaryk iš šiaudų, nutryk, nušveisk Erž. 5. Š, Lkm vk. žuvis: Tėtė atneš žiužių, tuoj kepsme Ign. 6. vk. žąsis: Eik sušaukt į tvartą žiužès VšR. Kūdiki, nelįsk pri žiùžės, žiùžė įkąs J. Dvi dešimti žiùžių papjoviau Dr. ^ Sušlapęs kaip žiužė Krtn. ◊ žiùžę mùšti toks žaidimas: Vakare susėdę susitarė eiti žiùžės mùšti Kv.
2 žiùžė sf. (2) DŽ, FrnW, NdŽ, Dsn, Krok, žiužė̃ (4); KŽ 1. žr. žižė 1: Nerušiok žiužė̃s, ba nudegsi rankutę Brš. Negalima žiùžės neužgesytos lauke palikt Mlt. Nekišk rankyčių, žiùžė inkąs Ds. Nelįsk, vaikel, čia žiužė, – rankytes nudegsi Pbs. Mama, užkurk žiužę, man šalta Mrj. 2. scom. DŽ, FrnW, NdŽ žr. žižė 3: Ko pyksti, žiuže? Mrj. Tai žiùžė: kai užsidegė, tai ir neklauso, ką tu jai sakai, o tik savo provija, ir tiek Ml. Jau toks žiùžė, kad užkliudyt negalima Ds. Neprasta žiùžė, tik užkibink! Pc. Tai žiužė̃: vėjelis pūstelė[jo], tai ir ūžia Mrj. Marti gera žiùžė Al. Baisus iš jo žiužė̃ – nė su šipuliais neprieisi Alk. 3. žr. žižė 4: Padaryk žiùžę, bus skaudesnis [botagas] Pc. Ir man an galo botago šitokią žiùžę padirbk Ds. Ar tu moki iš devynių žiužẽlę padirbt Ds.