žlibė reikšmė

Kas yra žlibė? žlìbė sf. (2) NdŽ, DŽ1 1. ppr. pl. menk. akis (ppr. silpnai, menkai matančio): Su tokiom žlìbėm tai nė žmogaus iš toli pažyt neina Snt. Vis į žemę žlibes įsmeigę gyveno, dirbo darbus, keliaudavo ar laidodavo savuosius numirėlius L.Gut. 2. L didelė vieta žiūrėti. | prk.: Prieš mus stovėjo ūkininko sodyba su apgriuvusiomis trobomis ir mieguistomis langų žlibėmis A.Vencl. 3. Vvr, Skdv, Trg, Trgn prk. spingsulė: Pri tos žlìbės aš nėko nematau Rt. Užsidegs tą žlibìkę, i pri tos žlibìkės verps, ners, vys vyrai End. ◊ žlibès susmeĩgti atidžiai, neatsitraukiant pažiūrėti: Smagi mergička ir atrodo neprastai. Ana va, taigi, kaip vyrai žlibes susmeigė, gyvą suėstų V.Bub. žlìbėmis spìginti nesivaržant, provokuojant žiūrėti ar sakyti: Tam ir esi žmogus, kad per savo gyvenimą pridarytum klaidų ir skriaudų, – spigina Tamulis mane gudriomis savo žlibėmis rš. žlibès išsprogìnti rš nustebti. žlibès pastatýti žvelgti išplėstomis, nustebusiomis ar išsigandusiomis akimis: Viena turistė pastatė žlibes ir pasiteiravo J.Mik. žlìbę tráukti žliumbti: Tráuk tráuk žlìbę – už tą piningo nereiks mokėti Vvr. žlibès žiùbinti atidžiai, primygtinai žiūrėti: Savo žlibès žiùbina, nora viską matyti, žinoti Krš.