zurzti reikšmė

Kas yra zurzti? zur̃zti, -ia, -ė DŽ, NdŽ 1. intr. Skr dūgzti: Bėkium, bo užpuls bitės, tik zur̃zia iš visų pusių Slm. Musės an karvių vakare kai bitys zur̃za Bt. Zurztè zur̃zia avily, tik kaži ko nelekia į darbą Vdžg. Jam pasivaideno, kad ten (avilyje) triūsia ir zurzia visai naujas pasaulis A.Vaičiul. 2. intr. Dg, Up kelti triukšmą, ūžti: I čia zur̃s – užsuksu tą aradiją (radiją) Krš. Ventiliatorius zurzė rš. ║ ūžiant važiuoti: Kožną dieną zur̃zia i zur̃zia tos mašinos pro šalį Trg. 3. tr., intr. niūniuoti: Viena – poteriaunu, zurziù ir verkiu, visaip būna Čb. Eina visos zur̃zdamos, visa kosere neplėšia, zur̃zia tep Azr. Zurzdamóm bobom sekėj[o] piaut rugiai, miežiai Azr. 4. intr. DrskŽ, Vlkv, Snt, Sug, Klk niurnėti, verkšlenti, zyzti: Vaikams tik zur̃zti par dieną! DūnŽ. Gal jau apsirgo, nesveikas vaikas, kad šiandie visądien zur̃zia ir zur̃zia Krs. Vaikai vargai: maži zur̃zia, dideli neklauso Bb. Vaikas zur̃zė visą naktį Šd. Ai, vaikuo tik zur̃zti, ko dar nori?! Krš. 5. intr., tr. Brš, Rm, Krš įkyriai, priekaištingai kalbėti, bambėti ar prašyti ko: Visi zur̃zia, nepatenkyti Paį. Zur̃za zur̃za, ka valdžia netinka Jdr. Tie, ką zur̃zia, tie daugiau turi kaip tu ir aš Sld. Senė zur̃za – marti netinkanti Jdr. Gal biškį i tie seniai par daug zur̃zia – ką tu čia paskirsi vaikui, ką imt (vesti) Erž. Ko tu dabar čia zurzì, kas tau negerai? Krs. Nèzurziam – nėr tei biedningai Šlu. Dabar ji zur̃zia, urzgia, kam aš jos neklausau Kbr. Zur̃si ar nezur̃si, vis tiek negausi Vkš. Nezur̃sk man po ausia, eik pas tėvą, tai gausi rublį Smn. Tylėk nezur̃zęs, o gausi par nosį! Pp. Nezur̃zk, die, ar nevalgęs Rtn. Negaliu kentėti, ka mun zur̃zia į ausis Up. Anyta įtūžus, trankosi po gryčią, kažką zurzia po nosim V.Bub. Net zurzia vėlės, pyksta V.Krėv. \ zurzti; įsizurzti; išzurzti; nuzurzti; pazurzti; prazurzti; suzurzti