žvigdyti reikšmė

Kas yra žvigdyti? žvigdýti, žvìgdo (žvìgdžia Ktk, Mlt), žvìgdė K, Š, Rtr, RŽ, DŽ, OGLII385, NdŽ, KŽ, DūnŽ, Btg, Rm; R293, D.Pošk, N, L, žvýgdyti, -o, -ė J caus. žviegti: 1. Dglš, Ds Šuo žvìgdo kiaulę J.Jabl(Jnšk). Piemenys kiaulius užpjudė šunim, žvìgdo ir žvìgdo Up. Paėmė jiej vežiman kelis paršukus i žvìgdė, ka[d] jiej spiegtų, žviegtų Vlk. Anos paršiukai nežvìgdomi, pašerami – kaip iš pieno plaukę Krš. Nežvigdýk paršų, duok greičiau ėst Krs. Ejau, tai žvìgdžia anys kiaulį (rengiasi skersti) Klt. Girdėjos – žvìgdė paršą, maž i papjovė Švnč. Prie Ežerėlio vyrai žvigdomu paršiuku vežimuose viliodavę vilkus ir pyškindavę juos iš titnaginių savo darbo šautuvų rš. | prk.: Už beržyno, Dryžos lauke, taipogi žvigdė pustykle dalgį ir šniokštavo dviese – vienas per kitą M.Katil. | refl.: Ubagiškai gyvenam: pri kūtikės kamaro[je] žvìgdomos (girdim, kaip žviegia kiaulės) Rdn. 2. Jurgis ligi vėlumos žvigdė savo „kreizą“: pjaustė sienojus V.Bub. 3. Kam tu dabar tą vaiką žvigdái – pasupuok, ir užmigs bematant Vkš. Žvìgdė žvìgdė vaiką, paki apvilko Klt. Nežvigdýk vaiko, tinginy paskutinis! Kp. | prk.: Ruduo ir vėtra – jie tik du. Užniko liepą be malonės, užnikę žvigdo J.Aist. Boba mirtim vaduojas, o tu tik laki, per veselijas kaip šuva eini, savo prakeiktą armoniką žvigdai P.Trein. Šaltis žvigdė telefono vielas rš. | refl.: Neisu aš žvigdýties su anum (su vaikaičiu), neguldysu pokaičio Krš. Būt geriau, kad greičiau, ką čia žvigdýsies su vaiku Sdk. 4. intr. cypauti: Peliotės po pečium tik žvìgdžia Užp. 5. caus. žviegti 7: Žvigdìs žvigdìs mergiotes – tęsia bernai vandenin Všn. Žvigdė rikdė mergas, eidamas paklėčiais ir patalkiais M.Katil. | refl.: Bernai su mergom žvìgdosi suėję Krs. \ žvigdyti; išžvigdyti; nužvigdyti; pažvigdyti; pražvigdyti; sužvigdyti