palaidoti reikšmė
Kas yra palaidoti? paláidoti tr. 1. R, M, K, Skr laikantis priimtų papročių ar apeigų, pakasti mirusį: Lavoną paláidok į kapus J. Apgiedojo, palaidojo Lapiną vyrai, pakasė jį gilion žemėn V.Krėv. Suprato sūnus, duktė, suprato motina, kas bus tame karste palaidotas J.Marc. Kaip gyveno – taip, bet gražiai palaidojo Auk. Aš palaidosiu savo mergelę su didžiu gražumėliu JD1216. Paláidotas yra … su didžiu ir brangumi išmitimu ir būdu DP182. ^ Verkia kap tėvus palaidojęs (graudžiai verkia) Mrk. Negimusį pakrikštija, nemirusį palaidoja (žmonės savo kalbomis) LMD. Negyvas gyvą palaidojo (pelenai ir žarijos) Krok. | refl. K: Nei tu mirei, nei aš gyvas pasilaidojau Vaižg. Numirsime ir pasilaidosime po savo trobų pelenais J.Paukš. 2. suleisti į žemę, pakasti, užkasti: Bulbes padėjau paláidoti į kapčius Tl. ║ užversti: Palaidos tave sniego uraganai, ir niekas vardo nežinos S.Nėr. Visi įrengimai palaidoti po griuvėsiais J.Dov. 3. prk. padaryti nebeegzistuojantį, sunaikinti: Kai viskas Taručių namuose į gera linko, turėjo vėl kokia nelaimė metams kitiems palaidoti žmoniškesnio gyvenimo viltis P.Cvir. Čia ji jau palaidojo savo jaunystę I.Simon. Buvo tikėtasi kartu su Paryžiaus komuna galutinai palaidoti kovingąjį proletariatą rš. ║ padaryti nežinomą, užmirštą: Į filosofines pažiūras ir idėjas, kurios yra seniai sutriuškintos ir palaidotos, nereikia kreipti daug dėmesio rš. Sutartis buvo palaidota popierių krūvoje sp. \ laidoti; atlaidoti; įlaidoti; išlaidoti; nulaidoti; palaidoti; prilaidoti; sulaidoti