užmiršti reikšmė
Kas yra užmiršti? užmir̃šti 1. tr., intr. SD435, R, K išleisti iš atminties, neatminti: Buvau sausai užmiršęs tą dainą; turėjau ant širdies dainą ir užmiršau J. Visi užmiršo senąjį varną, negailestingai užmiršo P.Cvir. Taip daug gero bedarydamas visai vyskupystei ir savo pelno neužmiršo M.Valanč. Daina padeda vargus užmiršti KrvP(Jnš). Kadaise ši vietovė buvo visų užmirštas kaimelis rš. Ta daina, kur užmir̃štama, tai ta negyva, o kur neužmir̃štama, tai ta gyva Jrb. Užmiršo kirvio ledui prakirst Svn. Kad eisi, neužmir̃šk ir Jurgelio pasiimti Slnt. O kad tu galva, užmiršau, kaip vadinasi Rm. Aš ažmiršaũ jos pravardės Azr. Kap pabučiavo, anas ir ažmiršo savo mergelės Ad. Toks užmirštąs, neatsimena, ką tura parnešti Rmč. Viskas yr užmirštà Šlu. O mokytiniai jo užmiršo imt su savim duonos Ch1Mr8,14. Kam manęs užumiršai? BBPs42,9. ^ Užmir̃šo ją Dievas: ji visiškai paseno, nebegirdi, nebemato, o vis dar tebegyvena, nemiršta Lnkv. Praeitoji užmirštoji diena J. Užgimiršta, pragišokta (kas seniai įvyko, su laiku užmirštama) ST555. Mirsiu ir neužmiršiù (niekad neužmiršiu)! Ds. Aš daugiau ažmiršau, kaip tu žinai (tu nieko neišmanai) Skdt. Nieko neužmiršo, nieko neišmoko (laikosi senų pažiūrų) LTR. Skubinamas nekepa, užmirštas sudega M. Eidamas arti užmiršo, kad arklys nešertas KrvP(Mlt). užmirštinaĩ adv.: Neužmirštinaĩ parnešk iš miesto baronkų Šts. Ažumirštinai SD435. | refl. tr., intr.: Vos Jūratė jį pamatė priešais milžinu galiūnu, užsimiršusi skaistybės, savo dieviškos didybės, pamylėjo žemės sūnų Mair. Par dvarą jojau ir užsimiršau pasiskinti kvietkužėlę už kiaunės kepurėlės JV388. Vyručiai, užsimirštate niekus plepėję Blv. Negali užsimiršti, kad pametė raktus Grž. Kaip užsimirši, bedainuosi, kaip atsiminsi, beraudosi JD443. Klausiu tad tave, o netikįsis ir išganymo savo užmiršęsis žmogau DP11. Nelaimieji ir užsimiršęjie sūnūs žmonių DP96. 2. refl. išeiti iš atminties: Praėjo ir užsimiršo Kaukazo tautų tautelių despotų ir engėjų gadynė A.Vien. Per laiką visa kas ažsimir̃šta Trgn. Pasidedas kartais ir užmir̃štas Trš. Užmir̃štas tas, ko nebturì Krš. Jau tėvas ir ažsimir̃šo, o seniai čia numirė! Trgn. 3. refl. atitraukti mintis, nebegalvoti apie ką: Prie darbo greičiau užsimirši, nusiraminsi V.Krėv. Atleiskite, meldžiamieji, kad taip iš džiaugsmo užsimiršau, ir eikit šen į vidų, o aš kiek apsigerbsiu Vaižg. Grėtė atsistojo, nuėjo pati prie vygio, atsiklaupė ir stebėjo kūdikį ilgai ilgai, visiškai užsimiršdama I.Simon. \ miršti; apmiršti; išmiršti; numiršti; pamiršti; papamiršti; pripamiršti; primiršti; sumiršti; užmiršti
užmiršti junginiai
- negalintis užmiršti, padėti užmiršti