atrokuoti reikšmė

Kas yra atrokuoti? 1 ×atrokúoti K, Š; R8,49, N 1. tr. Ms, Krs iš atlyginimo atimti, išskaičiuoti: Atrokúok jamui visas sugaištes J. Reiks anam į šlūžmą atrokúoti – ans tyčioms nulaužė dalgį KlvrŽ. Atrokúoja iš pensijos Ad. 2. refl. Q9, N, Š atsilyginti už ką nors, atsiskaičiuoti: Aš noru išeiti, atsìrokuokiam KlvrŽ. Duok, nebijok lig penkiolikai, lig dvidešimt rublių – atsirokúosi Slm. Už paskolintąsias bulbes jau seniai atsirokavo Krkl. 3. refl. atsiskirti, nutraukti santykius: Reikia nuo jos atsirokúotie Aps. 4. tr. susivokti, susigaudyti: Niekaip negaliu atrokúoti, kur mes čia esame Mšk. | Kiek antai žvaigždelių, kiek ten jų mirguoja, vien[a] kitai nekliudo, kelią atrokuoja rš. \ rokuoti; antrokuoti; aprokuoti; atrokuoti; įrokuoti; išrokuoti; nurokuoti; parokuoti; perrokuoti; prirokuoti; surokuoti
2 ×atrokúoti 1. refl. atsikalbėti, atsakyti: Kad būčiu mokėjusi atsirokúoti, būtų an širdies lengviau buvę Krš. Tas dykas vaikis yra, ans nora atsìrokuoti KlvrŽ. Šuva ir tą kartą atsirokãvo, sakydamas vilkui BM256(Grz). 2. intr., tr. pajėgti protingai kalbėti: Tas senis da nė[ra] durnas – atrokúo[ja] gerai Vkš. A nebatrokúoji, ką čia dabar šneki! Rdn. Nors ir mažas, bet atrokuoja lyg senis Mžk. \ rokuoti; aprokuoti; atrokuoti; įrokuoti; išrokuoti; nurokuoti; parokuoti; perrokuoti; pasirokuoti; surokuoti; užrokuoti