aprokuoti reikšmė

Kas yra aprokuoti? ×aprokúoti tr. 1. K, Š dedant vienetą prie vieneto, apskaičiuoti: Buvau aprokavęs, kad tura būti devinta diena Prk. Visi dideliai nusidyvijo, kaip aprokavo, kad šiek tiek da tų pinigų lieka BsMtII101. Pirkliai aprokavo, kiek jie maždaug kasdien pelno turi rš. | refl. K. 2. refl. atsiskaityti: Dabar tas ponas su tuo siuvėju apsirokavo ir, maloniausiai pasibučiavę, parsiskyrė Sln. 3. išminėti kiek buvus: Jis aprokavo savo vargus rš. | refl. tr.: Apsirokavo ten jis savo vargus LTI163(Bs). 4. apsvarstyti, apgalvoti: Jis iš vakaro aprokuojąs rytdienos darbus rš. Aš gulėdamas viską aprokuoju rš. | refl.: Galvojau šiaip, galvojau teip, ale apsirokãvęs nutariau važiuot Št. Dirbant kokį darbą, reik[ia] pirmiau gerai apsirokuoti Vvr. Apsirokavaũ, kad bus te daug klapato, ir nebevažiavau Slm. \ rokuoti; antrokuoti; aprokuoti; atrokuoti; įrokuoti; išrokuoti; nurokuoti; parokuoti; perrokuoti; prirokuoti; surokuoti
2 ×aprokúoti tr. 1. bendrais bruožais susitarti: Didumą gal tujau pat aprokúoti KlvrŽ. Kad džekonai, surašiusys aprokuotus dalykus, mėnesį netrukdamys, nuleistum vyskupui M.Valanč. | refl.: Tas klebonas nebuvęs apsirokavęs su kuningais, kas pamokslą pasakytų Sln. 2. refl. susiderėti, susilygti: Apsirokavau su kitu [šeimininku] Šts. 3. apsakyti, išpasakoti: Kad aš pats durnasis iš klioštoriaus, aprokaváu jo mylestai BM384(Plt). | Čia tamsumas neaprokúotas Ėr. | refl.: Apsirokúosiav liūb su seserele, sako, neturiu batelių vaikeliuo nupirkti Žeml. Apklostys, nuglostys, apsirokúos: vaikeliai muno Trk. 4. refl. ginčytis, bartis: Kaip reik[ia] su tuo žmogu, tokiu nedoru, apsirokúoti KlvrŽ. 5. ginčijantis nugalėti, įveikti: Ka nėkas anos neaprokúos! KlvrŽ. 6. apšnekėti: Aprokúoja, kur kokia moterė su vyrais [vaikšto] Klvr. \ rokuoti; aprokuoti; atrokuoti; įrokuoti; išrokuoti; nurokuoti; parokuoti; perrokuoti; pasirokuoti; surokuoti; užrokuoti

Ką reiškia žodis aprokuotojas? Visi terminai iš raidės A.