surokuoti reikšmė

Kas yra surokuoti? 1 ×surokúoti 1. tr. Q78,540, R62, N, K, M dedant vienetą prie vieneto, gauti sumą: Ans viską gerai surokãvo Kv. Surokúok, kiek čia reiks mokėti Vkš. Reikia surokúot, kiek dabar man metų, kada gimiau, nebeatamenu Lel. Surokúok, kiek aš uždirbau par tą mėnesį Pmp. Reikia surokuoti, kiek aš pinigų išleidžiau Dgč. Ar tu surokavaĩ pinigus? Rs. Ė pušelės, pušelės tos nesurokuotos! Tankios, aukštos ir lieknos, viršūnės kvietkuotos A.Baran. Surokúok, kiek čia iš viso yr maišų Lkv. Pirma surokúokiam, kiek talkininkų turiam KlvrŽ. Asesorius atvažiavo, visus daiktus surokavo (d.) Stč. | refl. Q655, H161, R, N. ║ intr., tr. aritmetikos veiksmais išspręsti, suskaičiuoti: Vaikas negali surokuoti Mrs. Surokúok, kiek bus du ir du Antr. Aš da mažilikė tebibuvau, o jau surokavau lig dešimties Rt. 2. tr. suminėti kiek ko buvus, esant: Ak, kas gal visokias mūsų bėdas surokúoti! K.Donel. 3. refl. atsiskaityti: Jei ims rąstus, tegu ateina susirokúoti Trg. Su kuom susirokúoti K. 4. tr. suprasti, suvokti, susigaudyti: Senis pasenęs, nebesurokúoja, ką kalba Lnkv. \ rokuoti; antrokuoti; aprokuoti; atrokuoti; įrokuoti; išrokuoti; nurokuoti; parokuoti; perrokuoti; prirokuoti; surokuoti
2 ×surokúoti 1. tr. sutarti, susišnekėti: Surokãvo grikus sėti LKT85(Kl). Gaspadorius nuvažiuoja prie klebono, užperka pazvanus ir surokuoja laidotuves Žem. Ir surokavo nejudintis iš vietos, pakol neužgiedos gaidys – tad, sako, visi velniai turės išsisklaidyti BsMtII120. Anuodu surokavusiu nė katras nežaninties Plt. | refl.: Taip susirokavę nuėjo prie Sragio Žem. Ans yra neteisingas, su anuo reik[ia] gerai susìrokuoti KlvrŽ. Turiam išgerti, teip nesusìrokuosiam Krtn. | prk.: Pradėjau su galva nebesusirokúot: be parstojo ūžia Šd. surokúojamai adv.: Da ūkininkas kur geras, da surokúojamai buvo tarnauti, o ponai… Vdk. ║ suderėti, sulygti: Šiandien surokavau metams vaikį ir zadotką įdaviau Šv. Pagaliau surokavo žanyties LTR(Klp). Kas čia beleis piršlius namo važiuoti, o čia dar kaip ir surokuota LTR(Krp). 2. intr. Žg, Kltn, Vvr sutikti, sutarti būdu, veiksmais: Mudu surokãvov gerai, ale dirbti reikėjo dieną naktį Prk. Su visais surokúoju gerai Pgg. Su papa tai ans labai jau surokãvo Lkv. Nu ir gyveno, tiek anuodu surokavo dideliai, be mados LTR(Kl). Anuodu, tas vyras su žmona, nesurokãvusiu jau kelius metus Jdr. Lai tik eina nu tavo galvos, ka jau nesurokúojat Trk. Sako, kad didliai nesurokãvusi su ta marčia Lnk. Nesurokúo sesuo su seseria ant vietos (labai) Žeml. 3. tr. sutvarkyti: O paskui turi visus suparėdkavoti ir surokuoti ing eilę ir susvadint ant žemės DS285(Rs). | refl.: Negaliu aš su tais vaikais susirokúoti Mšk. Ka negali susirokúoti su tum piemenkum (jaunomis karvėmis) Ar. ║ refl. susitaikinti: Ale kai norės, patys susirokuos Slv. 4. refl. pajėgti susikalbėti: Tas senasis Jūraitis yra septynis metus senesnis, su tuo nesusirokúoji Rsn. Nė vieno žodžio nesupratau – nesurokavaus nėko Nt. Neveikdamys patys su žmonimis susirokuoti, mokė jus par išguldytojus M.Valanč. Ar gali susìrokuoti kaip žąsinas su kiaule Žd. 5. refl. prabilti, prašnekti: Pareinu apytamsiais – kai kas ten, klausaus, susirokãvo KlvrŽ. 6. refl. susiginčyti, susibarti: Su dukteria šįrytais susirokaváu Rt. Mudu susirokúojam: jis piktesnis, mane šokdina Stč. Šiandien mūs marčios susrokãvo Lp. Geruoju bebūdami, i susirokãvo Kv. Susirokavo kaip žydo kumelės priš kalną LTR(Yl). \ rokuoti; aprokuoti; atrokuoti; įrokuoti; išrokuoti; nurokuoti; parokuoti; perrokuoti; pasirokuoti; surokuoti; užrokuoti