diržingas reikšmė

Kas yra diržingas? diržìngas, -a adj. (1), -à (3) Rm, dìržingas, -a (1) Užv 1. sudiržęs, neskalus, tąsus, valkus: Ruploto beržo medis labai diržìngas Pn. Girios medis, ale diržìngas Pg. Karklas diržìngas, o blindis trapi Grz. Diržinga stebulė ruplio beržo Kp. Medinei ašiai reikia diržingo drūčgalio Vžns. Gera kultuvė tik iš diržìngo medžio – ilgiau neskyla Ll. Kirvį suvariau diržìngan beržan ir neištraukiu Ktk. ║ kietas: Dìržinga (neišvirusi) mėsa Užv. Seno gyvulio mėsa diržìnga, sušutint negalima Vžns. Diržingų burokų karvės neėda Trgn. Kadgi tavo sūriai labai diržìngi Ssk. Bulbos da diržìngos, da neišvirę Krs. Pastovėję bulbės būna tokios diržingos Vdn. Diržìngas laukas, įsigulėjęs, reikia išarti, tai gerai linai augs Prn. Na, ir diržìnga žemė! Ut. Audimas buvo dìržingas Brt. ║ storas: Plono pamušo nedėk, dėk diržìngą Rd. Iš tokių diržìngų kailių bus geri kailiniai Slv. Kai riebi karvė, tai jos ir oda diržìnga Šmk. Tokias diržìngas kelnes nelengva suplėšyti Ll. Čia tabakas tai bentlapai toki diržìngi Alk. 2. stiprus, tvirtas: Senas žmogus, bet dar diržìngas Dkšt. Ot kur diržìngas vyras: plačiapetis, diktas, žaliūkas Stč. Diržìnga merga, ji niekados nepavargsta Kair. Kempine nuprausė veidą, rankas irgi savo diržingas HI. Kas nežino, jog savas kailis diržingesnis rš. 3. nerangus, tingus: Pasakiau – ir eik, nebūk diržìngas Ssk.

diržingas sinonimai

Ką reiškia žodis diržingumas? Visi terminai iš raidės D.