dūlia reikšmė

Kas yra dūlia? 1 dū́lia sf. sing. (1) Ds, dūlià (2) Š 1. puvėsis, puvėklis (bitėms rūkyti): Dū́lia nedega, gal šlapiõs prilaužė Ktk. Paieškokit dū́lios, eisiu bitelių žiūrėt Ob. Uždėk ant žarijų dū̃lios Kzt. Bites rūkia dū́lia K.Būg(Lkm). ^ Malkos kaip dūlià Kzt. Senelis senas kaip dū́lia Slm. 2. dūmai, migla: ^ Stovia kaip jaučias ant dū́lios (sakoma apie apsnūdusį žmogų) Slm.
2 dū́lia sf. (1), dūlià (2) žr. 2 dūlis: 1. Par kelias dienas po smerčio iš numirėlio kapo išeina tokia dūlia Vb. 2. scom. Ką čia iš to dū́lios darbo benorėti – jau senas Dgl. Tikras dū́lia – nežymu, kur eina Dgl. Jau už visus senesnė šita dūlià Km.
3 dūlià sf. (2), dū́lia (1) 1. SD67, N žr. 2 dūlė 1: Čia ne dūlià, tik grūšia Kpč. Šiemet jūs dū̃lių dū̃lių – net linksta šakos! Švn. Dū̃lios apnoksta ir gardžios Dkš. Pernoko dū̃lios, kap miltai Rdm. Šiąnakt vėtra išpurtino visas dūlias Kp. Davė tokias dvi geltonas dū́lias Ds. Tris dūliotès pasisodinau Ds. ^ Minkštas kaip dūlia Sdk. 2. žr. 2 dūlė 3: Eik parink ant kelio kiaulėm dū̃lių Ktk. 3. lukšto puodynėlė (vaisius): Lukšto puodynėles kai kas dar dū́liom vadina Ds. Einam lukštų dūlẽlių prisiraškyt Ds. 4. Ml žr. 2 dūlė 6: Te dūlià po nosia! Pns. Tu jam dū̃lią parodyk, o ne pinigus! Šil.