išnardyti reikšmė

Kas yra išnardyti? 1 išnárdyti 1. intr. nardant išplaukioti į visas puses: Išnárdė visi ančiukai, kur besugaudysi J. Marių narūnai visi išnardė po jūres, po marias, po čystus vandenėlius LTR(Ds). 2. tr., intr. nardant išlandžioti, išžiūrėti: Antys visur išnárdo J. Aš išmieruosiu jūrių dugnelį, aš išnardysiu jo gilumėlį JV427. | refl. prk.: Išsinárdęs po visas miesto pragarynes, galutinai nuplikęs ir išalkęs, namie daužosi, audrą kelia Š. 3. refl. išsimaudyti nardant: Vandeny išsinárdžiau, išsiploviau J. 4. refl. murgdantis išsigauti, išlįsti iš kur: Vietom ratai parlenda, tai led išsinárdom Pl. 5. refl. išsimurgdyti kame: Išsinárdėm par pusnynus, vos parvažiavom Lk. 6. intr. Prng išlandžioti pro kur: Mūsosios karvės pro tokias drotis išnárdytum, nebliktų nė vienos Grg. 7. tr. prk. apieškoti: Motina mano kešenes visad išnárdo Sdb. Visur išnárdžiau to viedro ir niekur neradau Jz. Policija visus pakampius išnárdė atejus Švnč. 8. intr. prk. sunkiai, su vargu išeiti iš kur: Akla, iš pirkios da išnardo, ė toliau jau i neišeina Prng. \ nardyti; išnardyti; išsipanardyti; nunardyti; panardyti; prisinardyti
2 išnárdyti tr. 1. išardyti, išsukioti (ką sunertą): Kas išnárdė radiją? Žmt. Buvo obelikė – i šakas išnárdė, beskabydami obūlius [vaikai] Krš. | refl.: Klotiniai zvanai iš dvijų sudėti – išsinárdo veikiai Šts. 2. išsukinėti iš sąnario: Už tokį darbą reik jam išnárdyti žiodmenis Ggr. Kaulus jam išnardyčiau, tokiam išsižiojėliui Žem. Moteriškė išpėrė jo šonus ir mažne kaulus išnardė LMD(I). | refl. intr., tr.: Mun rodės, ka tie kaulai išsinárdys muno – tep mun gėlė Mžk. Duodas vaikas, a neišsinárdys kojas?! Krš. 3. išpainioti, išnarplioti: Išnárdyk, kad sunarstyti šniūrai, virvės J. 4. refl. intr., tr. išsilankstyti mankštinantis: Išsinárdo [sportininkai], išsitampo kaip nelabiejai Krš. Tokia šokėja visus šokius išsinárdo Krš. \ nardyti; išnardyti; nunardyti; panardyti; sunardyti