klykauti reikšmė
Kas yra klykauti? klýkauti, -auja (-auna), -avo intr. 1. rėkauti, šūkauti, spygauti: Ko tu klykauji, kas tave smaugia? – barasi Maceikienė I.Simon. Saulėtose sodybose klykauja vaikai sp. Taip, kaip girdit, didis pulks, visaip išsirėdęs irgi nešvankiai klýkaudams, pas Krizą nukako K.Donel. Jis pamatė, kad apie tuos vartus bernai girti klykauja BsPIV118. Tie vaikai baisiausia stūgauja, klýkauja, negali klausyt Gs. Ko klykauji kaip Mažrimas miške?! Brs. Su žąsies gerkle liuobam klykausiam it žąsino balsu Šts. Per naktelę klykavo, man miegelio nedavė LTR(Jon). Klykauji (bardamasis rėki) ant kaimyno savo rš. 2. R217, N iš džiaugsmo šūkauti, džiūgauti, krykštauti: lr vaikai Amono šūkavo (viršuje klykavo) BBTeis10,17. Linksminkis labai, duktė Siono, klykauk, duktė Jerozolimo DP2. Šaukime, giedokime, klykaukime dėkavodami Jam DP5. Vardui tavo teklykauja ir tą gerbt tenepaliauja SGII33. Klykauk – tuojaus verksi Kč. | Prie jos galvos paguldė įraudusį, tarytum išpertą, sveiką klykaujantį sūnų P.Cvir. ^ Ką tėvelis sudėjo dūsaudamas, prarado sūnelis klykaudamas (ūždamas, puotaudamas) B. 3. SD118, K, J tarpais krykti, ūbauti, ūkauti (apie paukščius): Buvo girdėti, kaip už debesų nematomos klykavo gervės P.Cvir. Ereliai, plėšrūs vanagai čia klykaus išbadėję S.Nėr. Toli nuo plento, paupyje, klykavo lakštingala rš. Parke klykavo povas J.Marc. Niekados taip džiaugsmingai neklykaudavo kregždės Pč. Žąsys klykavo, nardė S.Stan. Kokia čia paukštelė per naktelę klýkavo? VD132. Jei apie kieno namus pelėdos klykauja, tuose namuose gims [pavainikis] LTR(Rk). Pempės klykauja po pabalį Kp. Paukščiai klýkauna ant ežero Ds. Ten kažkokie nematyti jai paukščiai klykaudami laksto ore I.Simon. | prk.: Vėjas klykauja tyrlaukių platybėse rš. Kaime armonikos taip linksmai klykavo rš. \ klykauti; atklykauti; išklykauti; nusiklykauti; paklykauti; parklykauti