kukė reikšmė

Kas yra kukė? 1 kùkė sf. (2), kukė̃ (4) J, NdŽ 1. medžio gabalas, trinka, rąstagalys, stukas: Sukapok šitą kùkę malkom Ktk. Sumesk ir kukès pečiun Trgn. Pakišk kùkę po ratu, kad vežimas nebėgtų Ktk. Surink kukès nuo skiedryno Slk. Būta mergos – kai kùkė (nedidelė, stora) Sld. 2. prk. mažo ūgio moteris: Šitokių kùkių man į marčias nereikia – yra diktesnių Slk. 2. J lazdos storasis galas, galva: Tokia didelė kùkė uždėta ant lazdos, kaip razbainykų Ds. 4. kultuvo galva, buožė: Kur čia reiks gauti gerų kùkių dėl kultuvų? Ds. 5. pagalys, lazda su drūtesniu galu: Kai ledas nestoras, tai labai gerai sekas mušti žuves kukėm Vlk. | prk.: Su savo šita kukelè (be pirštų ranka) anas negali ir šaukšto paimti Ds. 6. dalgio rankena: Mano dalgė be kùkės Ds. 7. medinis ar geležinis kuoliukas, įkaltas į valties kraštą, už kurio užkabinamas irklas: Užkabink irklą už kùkės Dkšt. 8. prk. galva: Kas ant ko, o vaikai ant tėvo kùkės Kb.
2 kùkė sf. (2) K.Būg kepalas; bandelė: Un atvažiuoja dai kepėjelis, dai ataveža vežimą kukių LTR(Tvr). Vijo diedas virveles, kepė boba kukeles LTR(Tvr). Pripirkau kukelių – nuvešiu namo lauktuvių Slk. Važiuoja iš kermošiaus ir valgo kukẽlę Dglš. Ar kukẽlės iškepė? Slk. Kas gyvens, tas ir kukelès valgys Plš. Šventėm visokių kukẽlių prikepė Rš. Iškepė duonos kukelytę Dglš. Juodai apsirengusi moteriškė įdavė kvietinio ragaišio kukelę rš. Našlaitelė insidėj[o] kašeliūtėn dvi kukeliū́tes duonos ir išėjo žmonėsna Prng. Nuvažiavo Švenčioneliuosan atsivežt duonos kukeliū́čių Švnč. Pristigo miltų, iškepė tik kukelaitę (mažą kepalėlį) Grv. Duonos kukelei plyšus, skirsis kas iš šeimynos LTR(Tvr). ^ Boba riebi kap kukẽlė Švnč. Tiesys žandas sutinęs kap kukẽlė Ign.