lyčyna reikšmė

Kas yra lyčyna? 1 ×lyčýna (brus. лiчынa) sf. (1) [K], K.Būg, NdŽ, ličýna (1), lyčynà (2) 1. SD144 kaukė: Ant Užgavėnių berniukai dirba lyčynàs iš medžio su kumpa arba ilga nosia, su akimis įdubusiomis, su dantimis ilgais ir eina ieškoti bergždinių par sodžius J. Užsidėjęs lyčyną, ir eina gandyti žmonių Pkr. Lyčynoms apsitaisę ejom pri panų Yl. Nuėmė anas parėdnes ir ličýnas, kuriomis čia rodės laimumi DP273. 2. prk. veidas: Lįsk, bene gausi per ličýną! Brs. 3. scom. baidyklė, bjaurybė: Sejonas aukščiau kelių, plaukus nusikirpus, krūtinė plika – čysta lyčýna Kri. O, tu lyčyna, ką padarei! Krk. 4. scom. Šk nešvarus, apsileidęs žmogus, nevala: Kas nusipaišęs, nenusiprausęs, bus lyčynà J. Tu lyčynà, nevalaika J.
2 ×lyčýna sf. (1) 1. kas nors labai mažas, mažybė: Mažesnis ir už aguonos grūdą, tik tik lyčýna Lš. Žiūrėk, kokia kirmėlaitė, vis tiek kap lyčynùkė, ir toj nori gyvent Mrc. 2. parazitas; lerva (?): Gal ir visą apynojį nukasti ir atdengti ir kelias dienas atdengtas šaknis laikyti, idant oras ir paukščiai išnaikintų žemės vabalus ir kitas lyčynas, gadinančias apynių šaknis S.Dauk.