menturis reikšmė
Kas yra menturis? mentùris sm. (2), meñturis (1) Kair, menturỹs (3b) Kltn 1. R296, K, Kv, Vad, Kp, Šk įrankis iš eglaitės kamieno su vienodo aukščio aplinkui išsidėsčiusiomis šakelėmis košei maišyti, bulvėms grūsti ir panašiems reikalams: Iš viršūnės eglės padirbtas mentùris dėl maišymo košės, kad nesviltų J. Nulūžo menturiuo nagai Gršl. Paimk mentùrį ir sukriušk bulves Dr. Duok mentùrį, aš noru ropes sugrūsti Plik. Kad košės neteko, nors mentùrį nulaižyk Lnkv. Paieškok meñturį, eisiu košės blęsti Šl. Še meñturį nuplauk, eisiu duonos maišyti Krp. Pamaišyk meñturiu košę, kad neprisviltų Mrj. | prk.: Ar tu prikąsi tą savo menturį (liežuvį)! – sugriaudė vyras A.Vencl. Apstoję menturiais (aplinkui būriu) klausės žmonys skelbėjo Lk. ^ Pasitrauk iš čia šalin – ir maišysis kaip menturis tarp šaukštų Slnt. Šeimininkavo, sukosi kaip menturis po košę Žem. Jau tos liežuvis sukas kaip mentùris po puodą Grz. Sukas kaip mentùris be kobinio, t. y. žmogus greitai sukas J. Kad aš tau menturį paimsiu, tai tu nutilsi! Skr. Mentùrį turi, miltų neturi JD1436. Iš mentùrio prasikūrė VD381. Menturis dukterį turįs. – O kuo vardu? – Košė VP29, Vvr, Skr 2. įrankis, kuriuo muša sviestą muštuvyje: Brokštelis da geras, tik mentùris suskilęs Trg. Tokia tiršta smetona, kad nė meñturio negaliu pasukt Všk. Meñturiu suktas sviestas skanesnis Trgn. Nulūžo menturiùko kotas Ldk. Kažno kur yra menturė̃lis, reikia sviestas mušt Vžns. 3. Mt bot. toks žiedų ar lapų išsidėstymas, kai jie yra susibūrę ratu aplink stiebą (verticillus): Lapų, žiedų menturis BTŽ. Tankiažiedis menturis BTŽ. 4. K, Kkl bot. linų piktžolė, judra (Camelina): Šįmet vieni mentùriai linuos Jrb. 5. P, K bot. dirvinis vijoklis (Convolvulus arvensis). 6. LBŽ bot. asiūklis (Equisetum). 7. LBŽ bot. kežys (Spergula): Rūgščiose dirvose auga menturiai (gauriai), ožkabarzdžiai rš. ◊ peklõs mentùris kas kitus judina, kursto: Šnapšė y[ra] visų patalkių peklõs mentùris Šts. Peklõs mentùriai tie kalbas maišo Šts.