nuravėti reikšmė

Kas yra nuravėti? nuravė́ti, nùravi (-ė́ja), -ė́jo tr. K; N 1. nurauti piktžoles: Pasakyk, tegul nùravi gražiai tą daržą Ps. Daba kiek vaikai nùravi daržus, i tiek Grz. Nuravė́ta burokai jos – neduok Dieve: kaip šernų nuknista Mžš. Jeigu nebegãli paeit, tai ką ji benuravė̃s Kp. Ei, kieno žalios žalios rūtytės teip gražiai nuravė́tos? LB31. Jos rūteles sėjo, gražiai nuravėjo (d.) Grž. | prk.: Kas ne veršiukų nugraibyta, kas ne kiaulių nuravėta, tas saulės nusvilinta I.Simon. | refl. tr., intr.: Nusiravė́jau visą daržą viena Krs. Aš darželį nusravė́jau, su rūtelėm tekalbėjau (d.) Ds. Pavakarėlį rūteles sėjau, par pogulėlį nusiravėjau LTR(An). Žemė buvo labai kieta, užtat morkos teip negražiai nusiravė́jo Ėr. Nuravė́jas, geri runkeliai Krš. 2. nupešti: Kiaulę kai paskerdėm, tai vienas šerius nuravė́jau Dgl. Vanagas tuoj ją (lakštingalą) sučiupęs, nuravėjęs Sln. Kas tave teip nuravė́jo plikai? PP46. | refl. tr.: Kaip susiėmė až galvų, tai, sakau, gal ir plaukus vienas kitam nusravė̃s Ds. 3. LTR(An)šnek. patampyti mušantis: Nutvėrusi už čiupryna, gerai nuravė́jo BM370(Pln). \ ravėti; apravėti; atravėti; įravėti; išravėti; nuravėti; paravėti; perravėti; praravėti; priravėti; razravėti; suravėti; užsiravėti