nuvažinėti reikšmė

Kas yra nuvažinėti? nuvažinė́ti Š, Rtr, NdŽ 1. intr. važiuojant išsiskirstyti: Vyrai, nenuvažinė́kit, užeikit, užkąsit, pasikalbėsim Dg. 2. iter. dem. nuvažiuoti 3: Ar dažnai nuvažinė́jat in Kauną? Ss. Aš galiu nuvažinė́ti kelias dienas gėles svadinti Krš. Kur čia mes seni žmonės nuvažinė́sma Kp. 3. žr. nuvažiuoti 3: Vičvisi nuvažinė́j[o] akmenų vežiot in kelio Arm. 4. tr. DŽ1 važinėjant sudarkyti, sugadinti: Nuvažinė́[ja] kiemą traktorius Vn. Per karą nuvažinė́jo laukus, vienos vėžės buvo Rmš. ║ važinėjant nudilinti: Nuvažinė́ti ratlankiai DŽ1. ║ važinėjant nuslidinti: Baisiai nuvažinė́tas rogių kelias – slidus DŽ1. 5. tr. Sd važinėjant suplūkti: Kelias vasarą dulkinas, žiemą lygus kaip stalas, slidus ir nuvažinėtas rš. | Teip nuvažinė́ja sniego aukštai kaip tie gluosniai Snt. 6. tr. važinėjant nupjauti: Paprašysiu kaimyną, ir nuvažinė̃s man tas avižėles su mašina bežiūrint Jnšk. 7. KŽ iter. dem. nuvažiuoti 7: Teip greit arklelį nuvažinė́jo, o koks strainas buvo Grž. | prk.: Dvidešimt metų tu, o kaip tave gyvenimas nuvažinėjo rš. Kur vaikų yr, tai mažus šuniukus tūjau nuvažinė́s Vdk. | refl.: Buvo arklys, ale nusivažinė́jo Jd. ^ Nusivažinė́jęs kaip žydo arklys Vdk. ║ refl. važinėjant sugesti, sudilti: Taip važinėjantys i nusivažinė́[ja] tos mašinelės; kas ten – blėkelė! Rdn. 8. tr. važinėjant nugabenti: Paskui nuvažinė́siu po vieną, po kitą Vb. \ važinėti; apvažinėti; atvažinėti; davažinėti; įvažinėti; išvažinėti; paišvažinėti; nuvažinėti; pavažinėti; parvažinėti; paparvažinėti; pervažinėti; pravažinėti; privažinėti; razvažinėti; suvažinėti; užvažinėti