papūrti reikšmė
Kas yra papūrti? papū̃rti K žr. papurti: 1. D.Pošk Jo plaukai jau pražilę, uostai papūrę, nosis panaši į bulbą Pč. Neseniai atsikėlė, dar papūrusi galva tebesa ir plaukai sušiurę J. Koks čia papū̃ręs įejo? Grd. Papū̃rusios mergos, papūrgalvės Krš. Užsivelka tokį ruikį, papū̃rusi visa į rinkį Šv. Varnos tik – papūrusios, sušlapusios – padirviais svyruoja Žem. Kanarėlė nei valgė, nei gėrė, nei giedojo, tik vis papūrusi snaudė Vaižg. Tas mūsų veršis papūręs, kaip metus pri bado sieto buvęs Brs. | Avižos buvo gerai papū̃rusios, kad pjausim M.Unt. Miškas papūro ir papilkavo pumpurais Žem. Pievos papūro žaliais vikšriais J.Jabl. Pasakos mums aiškiai prieš akis stato šalį, aukštais kalnais papūrusią LTII534(Bs). Kad už blogo vyro, kaip tai blogai yra; kaip vištos galva papūro JD1256. Papūręs kaip gervės vaikas LTR(Plng). Papūręs kaip apuokas LTR. | prk.: Vokyčiai parvažiavo kratę: ratuoti, papū̃rę (papampę) Šts. | refl.: Išeini lauko, i pasipū̃rsta [plaukai], gali kaip nori šukuoties Krš. Ta kuska y[ra] tokia pasipū̃rusi Prk. Pasipū̃rusios žąsys, arba skurlos Varn. 2. Turpos (durpės) buvo kietesnės, dabar papū̃ro Ll. Augalams žemė turi būti papūrusi rš. 3. Papū̃rusiais žandais toks vaikẽsas Krš. 4. intr. pasrūti: Krauju papūręs, kraujo mėlynes turįs R79. Krauju papū̃ręs K. ◊ barzdẽlė papū̃ro Vkš supyko. \ pūrti; išpūrti; papūrti; supūrti