pjaunys reikšmė

Kas yra pjaunys? pjaunỹs sm. (4) 1. Užv krūmokšnių priaugusi pjaunama pelkė, loma, kur pavasarį ir rudenį laikosi vanduo: Tokiūs pjauniū̃s vilkas vaikus galia perėti Jdr. Pjaunỹ yra daug karklynų, kupstynų, kur vilkai vaikus veda J. Kur juodas vanduo tarp parvalksmų, tai bus pjaunỹs J. Baltmiškiuose pjaunami pjauniaĩ tera">tėra J. Pjauniaĩ – prastas šmotas, nėkas negalia įeiti Tv. Karvė į pjaũnį įklimpo Rs. Blogos ten pievos – vieni pjauniaĩ Ll. Kokia ten jų žemė – pjauniaĩ, bjaurybės, kur tik biesas vaikus vedžioja Krkl. Tam pjaunỹ tik vikšriai auga Vl. O ir šįmet iš to pjaũnio teks šieną greibti Krkl. Pjaũnį irgi reiks išpjauti, tiks į kraiką Lkv. Arklius negink į pjaunį, ka neužklimptų Vdk. Iš pjaũnio pakilo kurapkos Krž. Pjaunuke auga aukšti juodalksniai ir balti berželiai Žem. Ir šiandien ar iškentės nelindę į pjaunį žabarų keliukui! Žem. ^ Tai gražumas: tikras ponaitis iš pjaũnio (kaip velnias)! Krž. 2. Pjaunỹs yra upelis nesraunus, be vagos, par pievą tekantis J. Mūsų pjaunỹs jau užšalęs – galima čiaužyti Rs. Par jo lankas pjaunys bėga, ale nuotakumas mažas Kln.