plukti reikšmė
Kas yra plukti? 1 plùkti, pluñka (-a Zt, -sta; N), -o intr. 1. tekėti, sroventi: Pie pačios Zbiščios pluñka Beržūna Lz. Oi pluñka pluñka bistri upelė, nepereisiu per ją (d.) Asv. Bėga plunka vandenėlis srauniojoj upelėj Rod. 2. plaukti: Plùkim per upę, kur siauriau Lz. Pluñka upe medžiaga Lz. Plùk, dalele, in kraštelį, mes tau skinsim po lapelį (d.) Asv. 3. [K] aptekti vandeniu: Avižos plukte papluko, t. y. apsėmė vanduo J. ║ plūsti prakaitu, ašaromis, krauju: Aš plunku prakaituose šiandien, t. y. šylu, apiplūdęs prakaitais ant kūno J. Aukšti kalneliai griūt griuvo, mūs karalius kraujais pluko Sn. ║ šilti, prakaituoti: Visą dieną ėjau, plukau Skrd. Ten pluñka par dienas ir naktis Skdv. 4. gausiai eiti, plūsti: Diena saulėta, svietelis bažnyčėkon pluñka Rod. ◊ ãšaromis (ãšarose) plùkti graudžiai verkti: Ana plùko ašarose, t. y. verkė J. Iš tikro neįtikėtinas tai daiktas, kad visus linksminąs Bubokas taip ašarose pluktų! LzP. Aš ašaromis plukau, o jis ūžė, gėrė su šiaučiais V.Piet. \ plukti; atplukti; įplukti; išplukti; nuplukti; paplukti; parplukti; perplukti; priplukti; suplukti; užplukti
2 plùkti, -a, -o (-ė) 1. žr. 1 plūkti 2: Gana tau tuos linus plùkti Al. 2. žr. 1 plūkti 4: Tik apsiženino ir plùkė pačią Vlk. Ją ne rozą vyras plùkė Vlk. | refl.: Jie vis plùkasi Trs. 3. žr. 1 plūkti 6: Kas čia dabar norės per tokią bagną (purvą) plùkti į Kaišiadoris Žsl. \ plukti; išplukti; nusiplukti
3 plùkti, pluñka, -o intr. blukti, šusti: Mano švarkas jau pradeda plùkti Kair. Nesipirk žalios kleidos, ba pluñka Plv. Drabužis, skara plunka J.Jabl. Ta skepeta pluñka K. Džiaugiuos neatsidžiaugdama – gijos teip gerai nusidarė, ka visai neplunka! Žg.