suplukti reikšmė
Kas yra suplukti? 1 suplùkti intr. 1. sutekėti, subėgti: Visas vanduo supluko iš laukų pievosna Rod. Supluko vėl vilnys į savo senąją vietą brš. 2. sušilti, suprakaituoti: Suplukęs išejo ant vėjo, ir susirgo J. Žmonės suplùkę sušilę – tai kaitra! Skr. Visa suplukáu, kol išvelėjau baltinius Vdk. Sušilęs suplùkęs pjauna rugius Up. Tokioj kaitroj dirbti – suplùkę kai marka Bsg. Visas suplùko – kaip iš vandens trauktas Skdv. Sušilęs suplùkęs – per pačią kaitrą mat ėjo Srv. Visi sukaitę suplùkę darbuojas – pabaigti nori Rd. Kol parvažiavau iš miško, bėris labai supluko Kdn. Visa sušilau suplukáu lyg pelė KlvrŽ. Parbėgo sušilęs suplùkęs, be dvasios iš tos baimės Užv. Kam arklius bevarai, matai, kad suplùkę Lnkv. Arklys visas sušilęs suplùkęs – neduok gerti Jnšk. Linus plūkia suplùkę Šl. Sušilau suplukaũ, iš sylos išsimušiau Ktk. Pjovėjai sušilę, suplukę, vienmarškiniai Žem. Nuvargome, suplukome patys ir arkliai Žem. | refl.: Visos eina susiplukę, sudulkėję ir surūkę LTR(Bgs). ║ sušlapti, sumirkti: Mano kailiniai visai suplùko Lzd. Ka dirbam, tai dirbam – ir marškiniai suplùko Vkš. 3. gausiai sueiti, suplūsti: Visos avys suplùko javuosna Rod. Suplùko žmonių kap an rėkynių Rod. 4. užsiplieksti, suliepsnoti: Liepsnoms suplunkant nebgalėjo beišeiti: ją kniūpsčią rado sugruzdėjus LC1889,35. Tada gi bus nepigus juoks, kada ugnimi vis' supluks Qu402. \ plukti; atplukti; įplukti; išplukti; nuplukti; paplukti; parplukti; perplukti; priplukti; suplukti; užplukti
3 suplùkti intr.; Lex92, Q548 sunykti, dingti. \ plukti; apiplukti; išplukti; nuplukti; suplukti