pokaitis reikšmė

Kas yra pokaitis? 1 pókaitis sm. (1) J, Mžk, Krž, pokaitỹs (3a) Užv, Krkl, Pvn 1. vidudienio kaitros metas, kaitra, karštis: Gaspadorius šventą dieną, pačiam pokaity, išejo apžiūrėti laukus LTR(Žg). Daba pats pokaitỹs Lkv. Pokaity šinkas iš kektės išsklaidyk, kad nešustų J. Kerpės lygiai išsituria pokaičiūs[e], kaipo ir šalčiūs[e] S.Dauk. 2. Krž, Tl, Akm, Jnš vidudienio poilsio laikas; miegas po pietų, perpietė, pogulis: Par pókaitį iškalk muno dalgį Krš. Par pókaitį nedirbk, o miegok Mžk. Pietus pavalgę tujau eikiam pókaičio miegoti Šll. Vaikis miegta pókaičio Trš. Vyrai atsigulė pókaičio Škn. Pókaičio gulti, kristi, apvirsti NdŽ. Pietus pavalgius duok pókaitį tarnams ir gyvoliams J. Šeimyna keikia, kad pokaitis prapuolė Žem. Kiekvieną pavakarį arba pokaitį Jonas atbėgdavo su ąsotėliu vandens LzP. Staiga iš pokaičio snūdžio prisikėlė LzP. | prk.: Klysta tie draugai, kurie mano, kad mūsų literatūrai atėjo saldaus pokaičio metas rš. ^ Jei gulėsi pokaitį, nesukrausi kraitį LTR. Duktė, nesuklojusi kraitį, nemiegta pokaitį LMD. Tinginiui ir dviejų pokaičių per dieną mažai LTR(Šl). ◊ gerù pókaičiu (vyresnis) juok. gerokai: Gerù pókaičiu už tavi vyresnė Krš. per víeną pókaitį (vyresnis) juok. nedaug: Kiek tu čia vyresnis už muni – par vieną pókaitį Krš.
2 pókaitis sm. (1) Š pakitimas, permaina: Dabar net negalima numatyti visų pokaičių, kurių gali įvykti mūsų kalbos gyvenime GK1940,103.