ponauti reikšmė
Kas yra ponauti? ponáuti, -áuja (-áuna), -ãvo intr., põnauti, -auja, -avo 1. VlnE120 būti ponu, valdyti: Jis ponãvo ilgai, t. y. buvo ponu J. Vesdamas gavo didelį ūkį, dabar jam gera ponáuti, kad yra ant ko Jnš. O jis liko to pono žentu, ponavo tam dvare, o tie velniai daugiau jau ten nesirodė BsPIV26. Pasakykie motinėlei, ką aš čia ponauju TD79. Dabar ponai ponauja tik dėl to, kad dar daug darbininkų ir mažažemių nežino, kaip pataisyti savo gyvenimą rš. ^ Būk ponas sau, bet ne kitam, tada tikrai ponausi ir niekam nevergausi KrvP(Rs). Brido skolosna, kad ponautų, o teko elgetauti KrvP(Mrc). Ir gaus badauti, kad panoro svetur ponauti KrvP(Lb). ║ refl. viešpatauti: Viešpatie ponaująsis, ... dyvnas esti vardas tavo Mž519. ║ vyrauti: Lenkų kalba ponavo Lietuvoje LTII203. 2. poniškai gyventi, nieko neveikti, dykinėti: Dabar aš dirbu, o jis ponáuja, paskui aš ponáusiu, o jis dirbs Dkš. I patys šeiminykai dirbo, neponãvo Str. Tik ponáuna, nieko nedaro Dglš. ^ Vasarą ponaująs žiemą ubagauja TŽIII387. Baltos rankos ponauti pripratusios KrvP(Al). \ ponauti; atponauti; įsiponauti; išponauti; nuponauti; paponauti; priponauti; užponauti