prakaulis reikšmė

Kas yra prakaulis? 1 prakaũlis sm. (2) 1. NdŽ prakaulumas, kaulėtumas. 2. CI1087 giltinė, mirtis.
2 prakaũlis, -ė adj., smob. (2) Krš, Kbr, Ar, Jrb, Lkč, Dglš, Rdš, prakáulis (1) [K], Kp, Ds, Rmš, Mrj, Mrk, Mlt, Vlk, prãkaulis (1) NdŽ, prakaulỹs, -ė̃ (3b) Štk, Brs, Šts; MŽ, Kos133 kas atsikišusių stambių kaulų, liesas: Mūsų berniokas ne kūdas, ale teip prakáulis Vžns. Toks prakáulis, kad net gaila žiūrėti Skdv. Tokia telyčiotė plati, ne prakáulė Trgn. Ant tokio prakáulio nesmagu joti Gs. Prakáulio arklio neprišersi Ktk. Prakáulės karvės daug pieningesnės Užp. Ožkos visada prakaũlės Krtv. Ištįsusi tokia, prakaulė, nosis didžiulė rš. Šuo buvo liesas, prakaulis, kaltūnuotą uodegą į kojų tarpą įbraukęs LzP. Pirmiau buvau riebi, dabar pasidariau prakáulė Gž. Pats toks prakaũlis, pati ir ne iš riebiųjų Rs. Tokia prakáulė, kad varna ir kirčio negautų Ms. Žmogus, jautis, arklys, turįs liesus išsikišusius kaulus, vadinas prakaulis J. Šerk nešerk – vis tiek to prãkaulio nenušersi Vvr. Ką tu gausi už tą prakáulį! Ig. Tu to prakaulio jau neatataisysi, vis toks ir toks Sdk. Bjauri karvė ta prakaũlė: šerk nešerk – vis tiek kaulai išsikišę Gr. Kaip buvo prakaulỹs, teip i pasiliko Kl. Prakaũlės rankos Pgg. Prakáulio veido žmogus Sn.