pritemti reikšmė

Kas yra pritemti? pritémti, -sta (prìtema), pritẽmo (prìtemė Kpč, Mrc) 1. intr. ppr. impers. R4, MŽ5, N, K, DŽ, Ln, Kb, Als pasidaryti kiek tamsiau: Pritems, iki namo pareisim B. Pritẽmo, kol namolei parvažiavova J. Ateik vakare, pritẽmus, kad nieks nematytų Ėr. Pritẽmę lendam an pečio ir atsilsinėjam LzŽ. Prìtemė, tai užsibraukėm duris Nč. Saulė nusileido, jau pritẽmo Rm. Kol nuejo pas seserį, ir prìtemė Grz. Pritémstant parbėgau numo Grd. Iš darbo grįžo tik pritẽmus Krs. Jau buvo pritẽmus biškiuką, o da vasaros naktis Krp. Kad mun pritéms, aš tuo pačiu keliu nebeitu Plt. Pritemo beinant, nė tako nebmatyti Šts. Dar nevėlu, neseniai tepritemo, išmiegosma Žem. Jau saulė nusleido, prìtemė dangus DrskD15. Lauksim saulės nusileidžiant ir naktelės pritemstant LTR(Kln). 2. intr. pasidaryti nebe tokiam šviesiam, netekti šviesumo: Saulė pritemo virš miesto dirbtuvių, vėjas aptilo laukuos V.Mont. Gal žibalo nebėr, kad lempa pritẽmo Rd. 3. tr., intr. užtikti tamsai: Mieste mus pritẽmo DŽ1. Mane pritẽmo, i ryt šveñta (nespėjau atlikti visų reikalų) Švnč. Pritémdavai dirbant Rs. 4. intr. DŽ1 susilpnėti (apie akis): Man akys vis pritémsta Sdk. Akys pritemusios, kūnas liesas, krūtinė išdžiūvusi Vaižg. 5. žr. pritemdyti 1. | prk.: Bus džiaugsmas, nors pritemtas ūkais V.Piet. 6. intr. pasidaryti ne tokiam aiškiam (apie sąmonę), pasidaryti ne visai pajėgiam (apie protą): Vėliau jam pradeda skaudėti galvą, pritemsta sąmonė rš. Jie turi razumą pritemusį tamsybėse smerties Tat. \ temti; aptemti; atitemti; įtemti; nutemti; patemti; pritemti; sutemti; užtemti