užtemti reikšmė

Kas yra užtemti? užtémti, -sta (ùžtema J, ùžtemia), užtẽmo (ùžtemė J, ùžtėmė) 1. intr. ppr. impers. Sut, M, NdŽ, Ds pasidaryti tamsu: Ažtẽmo – debesys ažejo Švnč. Kaip užeina tas debesis, teip ir užtémsta Žeml. Kap užeina tokias debesys su sniegu, tai net užtémsta Pns. Užtẽmo, bus lietaus Rmš. Jau vėl ùžtemė, vėl lietus Pv. Ir ažtemo naktelė, ažusėdo saulelė LTR(Dkšt). Lietus nulijo, naktis užtemo, nemato žirgelis viešo kelelio LTR(Prl). O ir nusileido šviesi saulelė, o ir užtemė tamsi naktelė VoL434(Lzd). Užtemė tamsiai, užlijo skaudžiai FM. | prk.: A i būs visą laiką užtẽmusi, a taip i duosmos (nedorai gyvensime)? Krš. Ruduo, pavasaris – nori vis geriau, geriau, i užtémsta viskas (laukiant ir mirtis ateina) Pc. 2. intr. PK162, Ch1Mt24,29, Sut, N, S.Dauk, LMD(Rz) netekti šviesumo, pasidaryti tamsiam: Saulė ažutemsta SD427. Užtemo saulė Mž444. Temsta temsta, i ažtẽmo saulė Dglš. Saulė užtémsta, tamsu, nieko nesmato Žl. Kai saulė viškai ažtẽmo, kūtė[je] pradėjo baubt karvės Skrb. Ir nuog šeštos hadynos tamsybė buvo po visą žemę ik devintos hadynos ir užtemo saulė VlnE210. Ir saulė, ir mėnuo musijo užtemti MP152. Saulė užutem̃s, mėnuo krauju pavirs DP7. Užtem̃s juodas debesėlis, sulys manei šienelį JD122. Veizdėkig ir dabokis …, kaip užutemo visas svietas, kaip persimainė dangus ir visos padangės MP153. | prk.: Tai užtemė jaunystėlė kaip tamsi naktelė LTR(Igl). | refl.: Saulė šviesi užsitemo nuo dūmų daugumo LTR(Krp). Užsitẽmo saulužėlė, užsiaušo aušružėlė ant seselės kapelio JD627. Ažsitemo tamsūs debeseliai, išgaišeno žirgelis kelelį (d.) Tvr. 3. žr. užtemdyti 1: Du langeliai buvo dar užtemti didelių lapuočių medžių rš. Dvasia šventa nužengs ant tavęs, o galybė Aukščiausio užtems tave BtLuk1,35. ║ Ėmė ir ùžtemė mėnulį Pns. Ir pasirinko sau Aras vietą ant aukščiausių to kalnų kalno uolų ir užtėmė jam savo sparnais saulę V.Krėv. Jau saulutė leidos, tamsus vakarėlis, užtemė šviesumą juodi debesėliai LTR(Rdš). 4. tr. užklupti kur tamsai: Užtem̃s mane mėnuo keliu beeinant J. Mane dar toli nuo jūsų užtemo J. O ką gi užtemė tamsi naktelė, kad ne siratą žalioj girelėj? LTsII522. Užtem̃s mumis tamsi naktis, užpuls šalti vėjai JD209. 5. intr. nustoti žibėti, blizgėti: Tuokart žibės menkas apdaras, o užtems rūbas tviskuliuojąs M.Valanč. Žiedelis užtemė, panelė mano su kitu išėjo LTR(Sln). 6. intr. Krž prastai matyti, netekti regėjimo (apie akis): Pasimsi kokį knybuliuką – akys užtémsta tuojau Vdk. Nuo to verkimo akys užtẽmo (d.) Mlk. Užtems akelės nuo gailių ašarų LTR(Jnšk). 7. intr. prk. pasidaryti liūdnam, apsiniaukti: Po šitų žodžių drūčiai užtemė Basojo veidas V.Piet. Senatvia, viskas užtẽmusi, niekas nemalonu Krš. 8. intr. P netekti gebėjimo protauti: Užtemo anų protas brš. ◊ ãkys užtẽmo blaiviai nebeprotauja: Besipykstant visai ãkys užtẽmo Gs. Tau nuo piktumo akys užtemė Ašb. Akys jam iš baimės užtemo Tat. ãkys užtẽmusios (kuo) ko labai daug turi, yra: Žole bobos ãkys užtẽmę, i vis vagia (vis negana ) Klt. \ temti; aptemti; atitemti; įtemti; nutemti; patemti; pritemti; sutemti; užtemti