silpnybė reikšmė
Kas yra silpnybė? silpnýbė sf. (1) Š, DŽ, silpnỹbė (2) K, Rtr, NdŽ; SD164,78,168, H, L 1. Q465, R, Sut, I, N fizinių galių sumenkimas, silpnumas: Kosti kosti, net pargriuvę – vaikui silpnýbė Ad. Matas primerkė akis ir vėl atgulė; galva svaigo, jį apėmė silpnybė LzP. O labiausiai moteriškės ir vaikai tur silpnybes ar apalpimus Rp. Jos (bitės) iš didžios silpnybės ar ant dugno aulio, ar ant žemės nupuolusios miršta ir prapuola S.Dauk. Štai šis gyrpelnys, tokią silpnỹbę matydams, tikt juokias, tikt juokias K.Donel. Žmogišku būdu turiu kalbėti dėl silpnybės kūno jūsų VlnE94. Idant visokią silpnybę moteres tavo ant savęs priimtumbei PK234. Per silpnybę kūno apisakiau jumus evangeliją pirmąkart Ch1PvG4,13. 2. galios, valdžios sumenkėjimas: Tu … karaliauji be silpnybės Mž216. Paskiaus, matydamys dievaičius tylant, patys pažino jų silpnybę M.Valanč. 3. DŽ trūkumas, yda: Kad teip rėka, gal su silpnýbe yr Slnt. 4. SD113 nepajėgimas išlikti tvirtam, neatsparumas blogiui: Negalima painioti žmogaus silpnybių ir blogio sp. Būdo silpnỹbė BŽ23. Silpnybes mūsų … mumus susimildams atleisk Mž577. Perregėjo visokias žmonių silpnybes KN39. Jisai ant savęs ėmė silpnybes mūsų BtMt8,17. Ant galo Viešpatis Jėzus tas silpnýbes ir negalias mūsų todrin priėmė DP151. 5. palinkimas, pomėgis: Kiekvienas meškerioto[ja]s tura savo silpnýbę Štk. Sodas buvo sena Martyno silpnybė sp. Jo silpnýbė – kortos DŽ. Vainauskas turi vieną silpnybę: jis labai mėgsta būti vaišinamas K.Saj. [Lipkų] erzina Tumėno silpnybė girtis aukštomis pažintimis J.Avyž.
silpnybė junginiai
- jausti kam nors silpnybę, turintis silpnybę, turėti (kam nors) silpnybę